Koršiu marės – skėrtoms terp pakeitėmu.

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Samogitia (aptarėms | duovis)
Nėra keitimo santraukos
Eilotė 2: Eilotė 2:
[[Abruozdielis:Kursiu marios.2007-08-19.jpg|thumb|right|230px|Saulielidis Kuršiu maries]]
[[Abruozdielis:Kursiu marios.2007-08-19.jpg|thumb|right|230px|Saulielidis Kuršiu maries]]


'''Koršiu marės''' (lt: Kuršių marios) īr [[Baltėjės jūra]]s lagūna, nū anuos atskėrta [[Koršiu nerėjė]]. Koršiu marės isiterp i Lietovuos ė Rosėjės terėtuorėjes. So jūra jongias siauru Smėltīnės sōsiauriu. Koršiū mariu pluots 1584 km². Itek [[Nemons]].
'''Koršiū marės''' (lt: Kuršių marios) īr [[Baltėjės jūra]]s lagūna, nū anuos atskėrta [[Koršiu nerėjė]]. Koršiu marės isiterp i Lietovuos ė Rosėjės terėtuorėjes. So jūra jongias siauru Smėltīnės sōsiauriu.

Koršiū marės sosėdarė par paskotėniūsios 10 tūkst. metu, kumet vies ė bongas soplake siaura Koršiu Nerėjė. Marės īr sekles ė zars gielas (droskėngoms zars nėikomet nebūn dėdlesnės, kāp 8 pruomėlės). Anū dėdliauses gėloms īr 5,8 m, o vėdotėnės – 3,8 m. Vondens tūrės īr aple 6 km³. Mariu dogns smieliets. Domblėngu nuuosiedu daugiau īr tėk Vėdmariu (mariu vėdore) dauboriūs. Pri Ventės raga rondama muorenėne primuole ė rėidoliu. Mariuos nemažė žovu ėšteklē, īr gėntara telkėniu.

Koršiū mariu pluots 1584 km². [[Lietova|Lietovā]] prėklausa 415 km². Pėitėnė ė dėdlėsnioujė mariu dalės prėklausa [[Rosėjė|Rosėjės]] Kalėningrada (Karaliautiaus) srėtē. I Koršiū mares itek [[Nemons]], par metos ons atplokda aple 25 km³ vondens. Mariu šiaurie īr Klaipiedas sāsiaurės, katruo marės sosėjong so Baltėjės jūra ė šalėp katruo īr [[Klaipiedas ousts]].


[[Kateguorėjė:Lietovuos geuograpėjė]]
[[Kateguorėjė:Lietovuos geuograpėjė]]

09:33, 12 vasarė 2008 atmains

Kuršiu marės. Tolumuo matuos Koršiu Nerėjės kuopas
Saulielidis Kuršiu maries

Koršiū marės (lt: Kuršių marios) īr Baltėjės jūras lagūna, nū anuos atskėrta Koršiu nerėjė. Koršiu marės isiterp i Lietovuos ė Rosėjės terėtuorėjes. So jūra jongias siauru Smėltīnės sōsiauriu.

Koršiū marės sosėdarė par paskotėniūsios 10 tūkst. metu, kumet vies ė bongas soplake siaura Koršiu Nerėjė. Marės īr sekles ė zars gielas (droskėngoms zars nėikomet nebūn dėdlesnės, kāp 8 pruomėlės). Anū dėdliauses gėloms īr 5,8 m, o vėdotėnės – 3,8 m. Vondens tūrės īr aple 6 km³. Mariu dogns smieliets. Domblėngu nuuosiedu daugiau īr tėk Vėdmariu (mariu vėdore) dauboriūs. Pri Ventės raga rondama muorenėne primuole ė rėidoliu. Mariuos nemažė žovu ėšteklē, īr gėntara telkėniu.

Koršiū mariu pluots 1584 km². Lietovā prėklausa 415 km². Pėitėnė ė dėdlėsnioujė mariu dalės prėklausa Rosėjės Kalėningrada (Karaliautiaus) srėtē. I Koršiū mares itek Nemons, par metos ons atplokda aple 25 km³ vondens. Mariu šiaurie īr Klaipiedas sāsiaurės, katruo marės sosėjong so Baltėjės jūra ė šalėp katruo īr Klaipiedas ousts.