Šatrėjės Ragana – skėrtoms terp pakeitėmu.

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Idioma-bot (aptarėms | duovis)
m Kalbuos klaidū taisīms
Nėra keitimo santraukos
Eilotė 3: Eilotė 3:
[[Vaizdas:Zidiku muziejus, 2006-05-17.JPG|thumb|right|260px|Rašītuojes memorialinis muziejos [[Žėdėkā|Žėdėkūs]]]]
[[Vaizdas:Zidiku muziejus, 2006-05-17.JPG|thumb|right|260px|Rašītuojes memorialinis muziejos [[Žėdėkā|Žėdėkūs]]]]


'''Marija Pečkauskait - Šatrijuos Ragana''' (1877 m. kuov 8 d. Medingienus - 1930 m lėipas 24 [[Žėdėkā|Žėdėkus]]) - lietuviu rašītuoj.
'''Marėjė Pečkauskaitė - Šatrėjės Ragana''' ([[1877]] m. [[kuova 8]] d. [[Medėngienā|Medingienūs]] - [[1930]] m. [[lėipas 24]] [[Žėdėkā|Žėdėkūs]]) - lietoviu rašītuojė.


== Biograėjė ==
== Biuograpėjė ==


Marija Pečkauskait gėmė 1877 metās kuov 8 dėin Medingienūs, sav muotinas S. Šiukštaites tėvīniē. Marijes tėvā, Stanislava i Anupros, bov apsišvėitė dvarininkā, kėlė kultūringū šeimū. Marija šeimuo bov vīriausia duktie, pu anuos dar gėmė sesou Sofėjė i bruolē Stapuons bei Vincos.
Marija Pečkauskait gėmė 1877 metās kuova 8 dėina Medėngienūs, sava muotėnas S. Šiukštaitės tėvīniē. Marėjės tievā, Stanėslava ė Anopros, bova apsėšvėitė dvarėnėnkā, kėlė ėš koltūrėngu šeimū. Marėjė šeimuo bova vīriausė doktie, pu anuos da gėmė sesou Suofėjė ė bruolē Stepuons bei Vėncos.


1896 metās, paskatinta draug P. Višinsk, Marija pradiej spausdint sav apsakimus Lietuvuos perijuodiniē spauduo. Tas pates metās ana išvažiav i Varšov, bitininkū kursus.
1896 metās, paskatėnta drauga P. Vėšėnska, Marėjė pradiejė spausdėnt sava apsakīmos Lietovuos perėjuodėnie spauduo. Tais patēs metās ana ėšvažiava i [[Varšova]], [[bėtėnėnkā|bėtėnėnku]] korsus.


{{klaidas}}
1907 metās Marija atsikraust i Pavandenes dvar, muokīt deviniū dvarininkū vakū.

1907 metās Marėjė atsikraust i Pavandenes dvar, muokīt deviniū dvarininkū vakū.


1905-1907 metās Marija išvažiav i Šveicarėj, Ciurich i Friburg universitetūs klaus etikas i pedagogikas paskaitū.
1905-1907 metās Marija išvažiav i Šveicarėj, Ciurich i Friburg universitetūs klaus etikas i pedagogikas paskaitū.
Eilotė 41: Eilotė 43:
* „Motina - auklėtoja“ (1926)
* „Motina - auklėtoja“ (1926)


[[Kategorija:Lietovuos rašītuojē|Šatrijos ragana]]
[[Kateguorėjė:Lietovuos rašītuojē|Šatrijos ragana]]
[[Kategorija:Žemaitėjės žmuonis]]
[[Kateguorėjė:Žemaitėjės žmuonis]]


[[ca:Šatrijos Ragana]]
[[ca:Šatrijos Ragana]]

23:03, 18 balondė 2008 atmains

Šiou koplyčio īr palaiduota rašītuoja
Truoba, katruo 1915-1930 metās gyvena rašytuojė Marėjė Pečkauskātė - Šatrijuos Ragana Žėdėkūs
Rašītuojes memorialinis muziejos Žėdėkūs

Marėjė Pečkauskaitė - Šatrėjės Ragana (1877 m. kuova 8 d. Medingienūs - 1930 m. lėipas 24 Žėdėkūs) - lietoviu rašītuojė.

Biuograpėjė

Marija Pečkauskait gėmė 1877 metās kuova 8 dėina Medėngienūs, sava muotėnas S. Šiukštaitės tėvīniē. Marėjės tievā, Stanėslava ė Anopros, bova apsėšvėitė dvarėnėnkā, kėlė ėš koltūrėngu šeimū. Marėjė šeimuo bova vīriausė doktie, pu anuos da gėmė sesou Suofėjė ė bruolē Stepuons bei Vėncos.

1896 metās, paskatėnta drauga P. Vėšėnska, Marėjė pradiejė spausdėnt sava apsakīmos Lietovuos perėjuodėnie spauduo. Tais patēs metās ana ėšvažiava i Varšova, bėtėnėnku korsus.


   Šėtam straipsnie īr gausoms žemaitėškas rašības ė gramatėkas klaidū
Prašuom pataisītė klaidas ė paskum ėštrėntė šėta pranešėma


1907 metās Marėjė atsikraust i Pavandenes dvar, muokīt deviniū dvarininkū vakū.

1905-1907 metās Marija išvažiav i Šveicarėj, Ciurich i Friburg universitetūs klaus etikas i pedagogikas paskaitū.

1909 metās pradiej mokītojaut Marijampuoles "Žėbor" mergaičiū pruogimnazijuo. Ana bov faktėška pruogimnazėjes vedieja.

Prasidiejos I pasaulėniam karou su muotina i seserė atsikrauts i Žėdėkus, kor apsigīven pas sen draug konėg K. Bukont. 1930 metās rašītuoja mėr. palaiduota Žėdėkū kapiniū koplīčiuo.

Kūrėnē

  • „Margi paveikslėliai“ (1896),
  • „Pirmas pabučiavimas“ (1898),
  • „Dėl ko tavęs čia nėra?“ (1898),
  • „Jau vakaruose užgeso saulėlydžiai“ (1900),
  • „Rudens dieną“ (1903),
  • „Viktutė“ (1903),
  • „Iš daktaro pasakojimų“ (1904),
  • „Atsiminimai apie broliuką Steponą“ (1939),
  • „Sulaukė“ (išsp. (1906),
  • „Vincas Stonis“ (1906),
  • „Pertraukta idilija“ (1906),
  • „Nepasisekė Marytei“ (1906),
  • „Dėl tėvynės“ (1907),
  • „Adomienė“ (1908),
  • „Pančiai“ (1920),
  • „Sename dvare“ (1922)
  • „Irkos tragedija“ (1924)
  • „Mėlynoji mergelė“ (1925)
  • „Motina - auklėtoja“ (1926)