Šatrėjės Ragana – skėrtoms terp pakeitėmu.
Idioma-bot (aptarėms | duovis) m Kalbuos klaidū taisīms |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilotė 3: | Eilotė 3: | ||
[[Vaizdas:Zidiku muziejus, 2006-05-17.JPG|thumb|right|260px|Rašītuojes memorialinis muziejos [[Žėdėkā|Žėdėkūs]]]] |
[[Vaizdas:Zidiku muziejus, 2006-05-17.JPG|thumb|right|260px|Rašītuojes memorialinis muziejos [[Žėdėkā|Žėdėkūs]]]] |
||
''' |
'''Marėjė Pečkauskaitė - Šatrėjės Ragana''' ([[1877]] m. [[kuova 8]] d. [[Medėngienā|Medingienūs]] - [[1930]] m. [[lėipas 24]] [[Žėdėkā|Žėdėkūs]]) - lietoviu rašītuojė. |
||
== |
== Biuograpėjė == |
||
Marija Pečkauskait gėmė 1877 metās |
Marija Pečkauskait gėmė 1877 metās kuova 8 dėina Medėngienūs, sava muotėnas S. Šiukštaitės tėvīniē. Marėjės tievā, Stanėslava ė Anopros, bova apsėšvėitė dvarėnėnkā, kėlė ėš koltūrėngu šeimū. Marėjė šeimuo bova vīriausė doktie, pu anuos da gėmė sesou Suofėjė ė bruolē Stepuons bei Vėncos. |
||
1896 metās, |
1896 metās, paskatėnta drauga P. Vėšėnska, Marėjė pradiejė spausdėnt sava apsakīmos Lietovuos perėjuodėnie spauduo. Tais patēs metās ana ėšvažiava i [[Varšova]], [[bėtėnėnkā|bėtėnėnku]] korsus. |
||
{{klaidas}} |
|||
⚫ | |||
⚫ | |||
1905-1907 metās Marija išvažiav i Šveicarėj, Ciurich i Friburg universitetūs klaus etikas i pedagogikas paskaitū. |
1905-1907 metās Marija išvažiav i Šveicarėj, Ciurich i Friburg universitetūs klaus etikas i pedagogikas paskaitū. |
||
Eilotė 41: | Eilotė 43: | ||
* „Motina - auklėtoja“ (1926) |
* „Motina - auklėtoja“ (1926) |
||
[[ |
[[Kateguorėjė:Lietovuos rašītuojē|Šatrijos ragana]] |
||
[[ |
[[Kateguorėjė:Žemaitėjės žmuonis]] |
||
[[ca:Šatrijos Ragana]] |
[[ca:Šatrijos Ragana]] |
23:03, 18 balondė 2008 atmains
Marėjė Pečkauskaitė - Šatrėjės Ragana (1877 m. kuova 8 d. Medingienūs - 1930 m. lėipas 24 Žėdėkūs) - lietoviu rašītuojė.
Biuograpėjė
Marija Pečkauskait gėmė 1877 metās kuova 8 dėina Medėngienūs, sava muotėnas S. Šiukštaitės tėvīniē. Marėjės tievā, Stanėslava ė Anopros, bova apsėšvėitė dvarėnėnkā, kėlė ėš koltūrėngu šeimū. Marėjė šeimuo bova vīriausė doktie, pu anuos da gėmė sesou Suofėjė ė bruolē Stepuons bei Vėncos.
1896 metās, paskatėnta drauga P. Vėšėnska, Marėjė pradiejė spausdėnt sava apsakīmos Lietovuos perėjuodėnie spauduo. Tais patēs metās ana ėšvažiava i Varšova, bėtėnėnku korsus.
Šėtam straipsnie īr gausoms žemaitėškas rašības ė gramatėkas klaidū Prašuom pataisītė klaidas ė paskum ėštrėntė šėta pranešėma
|
1907 metās Marėjė atsikraust i Pavandenes dvar, muokīt deviniū dvarininkū vakū.
1905-1907 metās Marija išvažiav i Šveicarėj, Ciurich i Friburg universitetūs klaus etikas i pedagogikas paskaitū.
1909 metās pradiej mokītojaut Marijampuoles "Žėbor" mergaičiū pruogimnazijuo. Ana bov faktėška pruogimnazėjes vedieja.
Prasidiejos I pasaulėniam karou su muotina i seserė atsikrauts i Žėdėkus, kor apsigīven pas sen draug konėg K. Bukont. 1930 metās rašītuoja mėr. palaiduota Žėdėkū kapiniū koplīčiuo.
Kūrėnē
- „Margi paveikslėliai“ (1896),
- „Pirmas pabučiavimas“ (1898),
- „Dėl ko tavęs čia nėra?“ (1898),
- „Jau vakaruose užgeso saulėlydžiai“ (1900),
- „Rudens dieną“ (1903),
- „Viktutė“ (1903),
- „Iš daktaro pasakojimų“ (1904),
- „Atsiminimai apie broliuką Steponą“ (1939),
- „Sulaukė“ (išsp. (1906),
- „Vincas Stonis“ (1906),
- „Pertraukta idilija“ (1906),
- „Nepasisekė Marytei“ (1906),
- „Dėl tėvynės“ (1907),
- „Adomienė“ (1908),
- „Pančiai“ (1920),
- „Sename dvare“ (1922)
- „Irkos tragedija“ (1924)
- „Mėlynoji mergelė“ (1925)
- „Motina - auklėtoja“ (1926)