Koršienā – skėrtoms terp pakeitėmu.

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
m robots Pridedama: be-x-old:Куршаны
Jokela (aptarėms | duovis)
Nėra keitimo santraukos
Eilotė 9: Eilotė 9:
|}}
|}}


'''Koršienā''' ({{lt|Kuršėnai}}) - miests [[Žemaitėjė|Žemaitijuo]], [[Šiauliū rajuons|Šiaulių rajuonė]], 25 km i vakarūs nu [[Šiaulē|Šiauliū]]. Koršienā ir dėdliausis [[Lietova|Lietovuos]] miests, katras netor savėvaldībes statos. Koršienā tor miesta senionėjes statos, tep pat īr kaimėškuoseses senionėjes cėntros.
'''Koršienā''' ({{lt|Kuršėnai}}) - miests [[Žemaitėjė|Žemaitijuo]], [[Šiauliū rajuons|Šiauliū rajuonė]], 25 km ī vakarūs nu [[Šiaulē|Šiauliū]]. Koršienā īr dėdliausios [[Lietova|Lietovuos]] miests, katras netor savėvaldībes statosa. Koršienā tor miesta senionėjes statosa, tep pat īr kaimėškuosesės senionėjės cėntros.
{{klaidas}}
{{klaidas}}
Miests īr isikūres apėbos [[Vėnta (opė)|Vėntuos]] pri [[Šiaulē|Šiauliū]]-[[Palonga|Palunguos]] plėnta. Pėitėnio miesta pakraštio ein gėlžkėlis. Koršienā nu sena garsie puodininkīstes amato; anūs nu sena īr Bruoniaus ė Bruones Radeckū keramikas moziejos.
Miests īr īsėkūrės apėbos [[Vėnta (opė)|Vėntuos]] pri [[Šiaulē|Šiauliū]]-[[Palonga|Palonguos]] plėnta. Pėitėnio miesta pakraštio ein gelžkielis. Koršienā nu sena garsie puodininkīstės amato; anūsė nu sena īr Bruoniaus ė Bruonės Radeckū keramėkas moziejos.


[[Venta|Vėnta]] vingioun Koršienas pėitrītiū i šiaures vakarūs. Stuov Šv. Juona Krikštītuoja bažninčė (pastatīta [[1933]] m.), īr parks, Kalėnduoriū moziejos, koltūras cėntros, L. Ivinske aikštie - paminklos [[Laurynas Ivinskis|Laurīnou Ivinskiou]].
[[Venta|Vėnta]] vingioun Koršienas ėš pėitrītiū ī šiaurės vakarus. Stuov Šv. Juona Krikštītuoja bažninčė (pabudavuota [[1933]] m.), īr parks, Kalėnduoriū moziejos, koltūras cėntros, L. Ivinske aikštie - paminklos [[Laurynas Ivinskis|Laurīnou Ivinskiou]].


== Ėstuorėjė ==
== Ėstuorėjė ==

15:39, 6 groudė 2008 atmains

Šabluons:Lietuvos miestas

Koršienā (lietovėškā: Kuršėnai) - miests Žemaitijuo, Šiauliū rajuonė, 25 km ī vakarūs nu Šiauliū. Koršienā īr dėdliausios Lietovuos miests, katras netor savėvaldībes statosa. Koršienā tor miesta senionėjes statosa, tep pat īr kaimėškuosesės senionėjės cėntros.

   Šėtam straipsnie īr gausoms žemaitėškas rašības ė gramatėkas klaidū
Prašuom pataisītė klaidas ė paskum ėštrėntė šėta pranešėma

Miests īr īsėkūrės apėbos Vėntuos pri Šiauliū-Palonguos plėnta. Pėitėnio miesta pakraštio ein gelžkielis. Koršienā nu sena garsie puodininkīstės amato; anūsė nu sena īr Bruoniaus ė Bruonės Radeckū keramėkas moziejos.

Vėnta vingioun Koršienas ėš pėitrītiū ī šiaurės vakarus. Stuov Šv. Juona Krikštītuoja bažninčė (pabudavuota 1933 m.), īr parks, Kalėnduoriū moziejos, koltūras cėntros, L. Ivinske aikštie - paminklos Laurīnou Ivinskiou.

Ėstuorėjė

Miests ė apīlinkes iein i senuoves žemaičiū gėntėis gīvenamuos terėtuorėjes rėbas. Koršienā pėrm kart mėnavuojamė XII o.. 1561-1563 m. Koršienā jau žėnuomė kap mėstielis ė dvars. Īpač' spartē iem vīstitėis XIX o. pabaiguo, pru Koršienūs nutėisos Lėipuojes-Romnū gėlžkėl'. Pu Untruoj Pasaulėnek kara Koršienā 1946 m. gava miesta teises, bova valsčios, apskrėtėis cėntros, lig 1962 m. - rajuona cėntros. 1994 m. spalė 24 d. patvirtins miesta herbs.

Pavadėnėma kilmie

Aiško, ka miesta vards īr sosėjes su koršes, bet nežėnuoma, a uns kėles tėsiogē nu koršiū gėntėis varda, a nu pavardies Koršos, Kuršis a netgi Koršiens.

Liaudes etimoluogijuo pasakuojana, ka kažkumet pėivas bova užpėltas lėitaus ė sugadėnoses šėin, vuo atliekė žmuonis šaukuoj „Kor šėins?! Kor šėins?!"

Švėitėma ė ogdėma īstaigas

  • L. Ivinske gėmnazėjė (L. Ivinskio gimnazija)
  • Daugieliū vėdorėnė muokīkla (Daugėlių vidurinė mokykla)
  • Pavėnčiū vėdorėnė muokīkla (Pavenčių vidurinė mokykla)
  • S. Anglėcke pagrėndėnė muokīkla (S. Anglickio pagrindinė mokykla)
  • VšĪ Koršienū puolitechnikas muokīkla (VšĮ Kuršėnų politechnikos mokykla)

Nuoroudas