Nauduotuos:Zordsdavini/hiperturboultraekstremalē – skėrtoms terp pakeitėmu.

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
mNėra keitimo santraukos
Edededva (aptarėms | duovis)
Eilotė 16: Eilotė 16:
== Mėslės ==
== Mėslės ==
Jau vėn '''ů ë''' daug kon pakeistom. Čė pėrma līgė žemaitiu skėrtoms, katras jautas kikvėinuo vėituo ė sosiaurėn rašība par posė.
Jau vėn '''ů ë''' daug kon pakeistom. Čė pėrma līgė žemaitiu skėrtoms, katras jautas kikvėinuo vėituo ė sosiaurėn rašība par posė.


Atlēskėt, ka ilindau. Tėkriausē ne i tou vėita, kor gal pašalėnē līstė.

Īr mintiū ė abejuoniu.

Pėrmiausē – parveizo ė paskaitau, kas mon īr pakėšts, bet Jūsa pluotūs eso naujuoks, ė ne vėsumet tėn nuēto, kor rēktom, kāp ė šin karta.

Diel tuo, kou ė kāp rašau. Er matītėis ne vėsomet, ė ne vėsā tėkslē, kāp mon beišēt, kāp, kāp žemaitis, eso pripratės ė muoko. Žėnuomās, laikou biegont taisīsemuos, prisėšlipousem.

Abejuonės ė pasiūlīmā.

Mona kompiuterie ne vėsas žemaitėškas Wiki raidės tematuos. Tas atsėtink diel tuo, ka nuorem sukortė sava atskėra abėcelė, kuri ne vėsā tederėnas su jau sukortuoms ė veikontiuoms intrnetiniems ė kompiuteriniems sistemuoms. Rēktom prisiderintė, sakīsem, ka ė pri tuos patiuos Times New Roman (Baltic). Rēkalou esont, opicialē ikėšont tėn dā kuoki žėnkla, jē anuo žemaitems trūktom. Jug nuorem išētė i interplatomas, tad ė isėjungėms i anās tor būtė tinkams.

Diel žemaitėškas rašības taisīkliu. Dėdlē sunkē sprėndams dalīks. Diel tuo, ka mažeikėškē tor sava, muosiedėškē – sava, lėnkėmėškē, salontėškē ė t.t., nekalbont jau aple „doun, dun ė don“. Diel tuo rašība tor būtė tuoki, ka ni vėinā pruotarmē nenukėrstė „galvuos“. Jego kertam, tad a īr tikslos, jug bėndrėnė kalba jau torem? Tad mėslėjo a ta gramatika netorietom būtė lonksti, no tuoki, ka vėsė galietom rašītė tēp, kāp kalb? Tuokiuos politikas, kėik žėnau, laikuos p. D. Mukienė, „Žemaitiu žemės“ žornala redaktuorė. Veizont iš kėta gala – jē parašīsėt gramatika „mažeikėškems“, naivē atruoda, ka anuos jims muokītėis muosiedėškē a kretingėškē. Anėi kalbies ė rašīs tēp, kāp kalbiejė anū tievā ė pruotievē. Anėi, parašios taisīklės, nejims muokītėis mažeikiškiu pruotarmės. Diel tuo mon išveiz, ka gramatika kāp tik turieto išreikštė galimībė gīvoutė vėsuoms žemaitėškas tarmies varijantams. Ė tas, jē jau koram žemaitėška žuodīna, tor anam ė atsispindietė. Ta vėsa ivairuovė. Torint tou galvuo tuokėi sosėtarėmā, kāp vėsor veituo priešdielė „su“ rašītė „so“ ( ė panašē) netenk sava prasmies.
Atleiskėt už tuoki ėlguoka mona paborboliavėma.

Pagarbē Edededva, Vėlnios 2008 12 09

12:29, 9 groudė 2008 atmains

Pamėslėjėmā lėg kėik rašība žemaitėška gal ėšvėrstė, ka visīms tėktom

Žemaitē - tuokë prietelē, katrë given šiuos vëtuos nu seniausiu čiesu. Ta tuo žemie důnékė liōb būs augénama é sveţius vaišins. Nábova varga lėg meta, kumet péktadiejē anū žemés óžsénuoriejė. Praḑiuo atējė vuokītē éš šiaurés é sókūrė sava valstībé - Kalavéjůţiu uordéna, katras bova ont kóršiu, žemgaliu, latgaliu, līviu é sieliu kraujė statīts. Pëtūs krėta prūsā, katrë nūdënuo megen atsékelt'. Dabā lékė̅ tie lietóvē, latvē, žemaitē, latgalē, dā kelé kóršéninkā é prūsā.



Sprėndamas pruoblemas

  • ou/ū ėi/ī - ů ë
  • č/t' dž/d' - ţ ḑ
  • siaurė ė,o (kap i,u) - é ó
  • na-,ba-,ta- - ná-,bá-,tá-


Mėslės

Jau vėn ů ë daug kon pakeistom. Čė pėrma līgė žemaitiu skėrtoms, katras jautas kikvėinuo vėituo ė sosiaurėn rašība par posė.


Atlēskėt, ka ilindau. Tėkriausē ne i tou vėita, kor gal pašalėnē līstė.

Īr mintiū ė abejuoniu.

Pėrmiausē – parveizo ė paskaitau, kas mon īr pakėšts, bet Jūsa pluotūs eso naujuoks, ė ne vėsumet tėn nuēto, kor rēktom, kāp ė šin karta.

Diel tuo, kou ė kāp rašau. Er matītėis ne vėsomet, ė ne vėsā tėkslē, kāp mon beišēt, kāp, kāp žemaitis, eso pripratės ė muoko. Žėnuomās, laikou biegont taisīsemuos, prisėšlipousem.

Abejuonės ė pasiūlīmā.

Mona kompiuterie ne vėsas žemaitėškas Wiki raidės tematuos. Tas atsėtink diel tuo, ka nuorem sukortė sava atskėra abėcelė, kuri ne vėsā tederėnas su jau sukortuoms ė veikontiuoms intrnetiniems ė kompiuteriniems sistemuoms. Rēktom prisiderintė, sakīsem, ka ė pri tuos patiuos Times New Roman (Baltic). Rēkalou esont, opicialē ikėšont tėn dā kuoki žėnkla, jē anuo žemaitems trūktom. Jug nuorem išētė i interplatomas, tad ė isėjungėms i anās tor būtė tinkams.

Diel žemaitėškas rašības taisīkliu. Dėdlē sunkē sprėndams dalīks. Diel tuo, ka mažeikėškē tor sava, muosiedėškē – sava, lėnkėmėškē, salontėškē ė t.t., nekalbont jau aple „doun, dun ė don“. Diel tuo rašība tor būtė tuoki, ka ni vėinā pruotarmē nenukėrstė „galvuos“. Jego kertam, tad a īr tikslos, jug bėndrėnė kalba jau torem? Tad mėslėjo a ta gramatika netorietom būtė lonksti, no tuoki, ka vėsė galietom rašītė tēp, kāp kalb? Tuokiuos politikas, kėik žėnau, laikuos p. D. Mukienė, „Žemaitiu žemės“ žornala redaktuorė. Veizont iš kėta gala – jē parašīsėt gramatika „mažeikėškems“, naivē atruoda, ka anuos jims muokītėis muosiedėškē a kretingėškē. Anėi kalbies ė rašīs tēp, kāp kalbiejė anū tievā ė pruotievē. Anėi, parašios taisīklės, nejims muokītėis mažeikiškiu pruotarmės. Diel tuo mon išveiz, ka gramatika kāp tik turieto išreikštė galimībė gīvoutė vėsuoms žemaitėškas tarmies varijantams. Ė tas, jē jau koram žemaitėška žuodīna, tor anam ė atsispindietė. Ta vėsa ivairuovė. Torint tou galvuo tuokėi sosėtarėmā, kāp vėsor veituo priešdielė „su“ rašītė „so“ ( ė panašē) netenk sava prasmies. Atleiskėt už tuoki ėlguoka mona paborboliavėma.

Pagarbē Edededva, Vėlnios 2008 12 09