Barkuods – skėrtoms terp pakeitėmu.

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
JAnDbot (aptarėms | duovis)
m robots Pridedama: gl:Código de barras
TXiKiBoT (aptarėms | duovis)
m robots Pridedama: eo:Strekokodo
Eilotė 25: Eilotė 25:
[[de:Strichcode]]
[[de:Strichcode]]
[[en:Barcode]]
[[en:Barcode]]
[[eo:Strekokodo]]
[[es:Código de barras]]
[[es:Código de barras]]
[[et:Vöötkood]]
[[et:Vöötkood]]

01:28, 6 balondė 2009 atmains

"Wikipedia" barkodi.

Barkods, arbe brokšnėnės kods (ongl. - barcode) īr aparatās noskaitoma reprezentacėnė informacėjė ožkoduota vėzoalėnem formati. Dažniausē barkodā īr pateikami paralelē ėšdiestītuos horėzantaliūs stōlpeliūs.

Barkodos noskaita optėnē skanėrē, vadėnamė barkodu noskaitīma skanėrēs.

Pėrms barkods bova sokorts 1948 metās. Barkodus sokūre do Dreksele teknoluogėjės instūta (ongl. - Drexel Institute of Technology) stodėntā Bernards Silver (ongl. - Bernard Silver) ėr Normans Jūzeps Vudlands (ongl. - Norman Joseph Woodland).

Prītaikėms

Barkodā prītaikomė didlēm spektri veiklu. Platiausē prītaikėti mažmenėnė prekībuo. Pėrmo leika barkuods krautovie panauduots 1974 metās, JAV, Ohajė valstėjuo, Marša sopermarkėtė (angl. - Marsh's Supermarket).

Nauda

Barkodu nauduojėms gal soteiktė didlē tėkslē informacėjė api pagrėndėnios versla objiėktos ėr ėgalīnt didlesne greite sprandėmo priėmėma. Pavėzdžiou:

  • Greitesne pardavėmā, nes prekis ėndentėfėkuojamas greiteu,
  • Galam atlėktė kokėbėskesni apskaito ėr nalaistė sosėdarītė pertėkliou.