Krīžėninkā – skėrtoms terp pakeitėmu.
Naus poslapis: thumb|200px|Krīžininku krīžius '''Krīžininkā''', da mėnavuojamė kap '''krīžioutē, Teutuonu uordėns, Vuokītiu uordėns''' - bova … |
Idioma-bot (aptarėms | duovis) m robots Pridedama: an, arz, az, be, be-x-old, bg, ca, cs, cy, da, de, el, en, eo, es, et, eu, fi, fr, fy, gl, he, hr, hu, it, ja, ko, la, li, lv, mk, nl, nn, no, pl, pt, ro, ru, simple, sk, sl, sq, sr, sv, th, tk, tr, uk, vi, zh |
||
| Eilotė 7: | Eilotė 7: | ||
[[Kateguorėjė:Istuorėjė]] |
[[Kateguorėjė:Istuorėjė]] |
||
[[an:Orden Teutonica]] |
|||
[[arz:تيوتون]] |
|||
[[az:Tevton ordeni]] |
|||
[[be:Тэўтонскі ордэн]] |
|||
[[be-x-old:Тэўтонскі Ордэн]] |
|||
[[bg:Тевтонски орден]] |
|||
[[ca:Orde Teutònic]] |
|||
[[cs:Řád německých rytířů]] |
|||
[[cy:Marchogion Tiwtonaidd]] |
|||
[[da:Tyske Orden]] |
|||
[[de:Deutscher Orden]] |
|||
[[el:Τεύτονες Ιππότες]] |
|||
[[en:Teutonic Knights]] |
|||
[[eo:Ordeno de germanaj kavaliroj]] |
|||
[[es:Orden Teutónica]] |
|||
[[et:Saksa ordu]] |
|||
[[eu:Ordena Teutonikoa]] |
|||
[[fi:Saksalainen ritarikunta]] |
|||
[[fr:Ordre Teutonique]] |
|||
[[fy:Dútske Oarder]] |
|||
[[gl:Orde Teutónica]] |
|||
[[he:המסדר הטבטוני]] |
|||
[[hr:Teutonski viteški red]] |
|||
[[hu:Német Lovagrend]] |
|||
[[it:Ordine Teutonico]] |
|||
[[ja:ドイツ騎士団]] |
|||
[[ko:튜턴 기사단]] |
|||
[[la:Ordo Teutonicus]] |
|||
[[li:Duutsje Orde]] |
|||
[[lt:Vokiečių ordinas]] |
[[lt:Vokiečių ordinas]] |
||
[[lv:Vācu ordenis]] |
|||
[[mk:Тевтонски ред]] |
|||
[[nl:Duitse Orde]] |
|||
[[nn:Den tyske riddarordenen]] |
|||
[[no:Den tyske orden]] |
|||
[[pl:Zakon krzyżacki]] |
|||
[[pt:Ordem Teutónica]] |
|||
[[ro:Ordinul teutonic]] |
|||
[[ru:Тевтонский орден]] |
|||
[[simple:Teutonic Knights]] |
|||
[[sk:Rád nemeckých rytierov]] |
|||
[[sl:Tevtonski viteški red]] |
|||
[[sq:Urdhri Teutonik]] |
|||
[[sr:Тевтонски ред]] |
|||
[[sv:Tyska orden]] |
|||
[[th:อัศวินทิวทัน]] |
|||
[[tk:Tewton ordeni]] |
|||
[[tr:Töton Şövalyeleri]] |
|||
[[uk:Тевтонський Орден]] |
|||
[[vi:Hiệp sĩ Teuton]] |
|||
[[zh:条顿骑士团]] |
|||
00:12, 20 balondė 2009 atmains
Krīžininkā, da mėnavuojamė kap krīžioutē, Teutuonu uordėns, Vuokītiu uordėns - bova vėins ėš trījū glavnū krėkštiuoniu rėteriu uordėnu. Ons ikorts 1190 m. Akruo, par III krīžiaus žīgi. Pradiuo ons teriuojė Artėmūju Rītū žemes ale kumet mahuometuonā ėšvījė anūs ėš sava žemiu, krīžininkā bova parkeltė i Euruopa teriuotė paguoniu žemiu.
Pradiuo krīžininkā nukeliava Vengrėjuon ė padiejė kuovuotė prīš kumanus, ale bistrē vengru ciesorius Ondrius II ėšvijė anūs, kadongi tė nenuorėjė paklostė. 1226 m. anūs pasėkvėitė muozūru valduovs Konrads ė sotėikė Kolma žemė. Krīžininkā bistrē ožkariava daugoma prūsu ė paskum pradiejė poldėnietė koršiu, žemaitiu, lietoviu žemes. 1236 m. sosėjongė so kalavėjoutēs. Nomalšėna Herkaus Monta sorengta sokėlėma ė so Čekėjės ciesoriaus pagelba prėbėngė prūsus. Ale krīžininku dėdlėjė ožkariavėma ožsėbegė kadongi Rosėjuo anuos priveikė Aleksandros Nevėškis vuo baltu žemėsė ėškėla Lietovuos dėdliuojė konėgaikštīstė, katra nelaida teriuotė baltu žemiu. Uordėns tēpuogi kariava ė so Lenkėjė. 1346 m. krīžininkā pradiejė magtinga baltu ataka ė sėikė ožėmtė Žemaitėje ė tep sojongtė Lėvuonėjės žemes so valduom Prūsėjuo. Dielē šėtuo 1385 m. LDK sodarė Krievuos sosėtarėma so Lenkėjė ė draugum kariava prīš uordėna. Galiausē, 1410 m. lėipas 15 d. jongtėnės LDK ė Lenkėjės pajėgas Žalgėrė kuovas čiesu nugaliejė krīžininkus ė sostabdė anū ontpoulius. XV a. ontruo posė uordėns vėsėška nosėlpa ė bova prėversts grōžėntė daugel sava ožgruobtū žemiu. 1517 m. uordėna žemėsė sosėkūrė Prūsėjės konėgaikštīstė.