Telšē

Telšē
{{{tipas}}}
Abruozdielis:Telsiai.gif
[[Image:Abruozdielis:Telsiu panorama.jpg|none|250px|]]
{{{fotomontažas}}}
Valstībė	Lietuva
Savėvaldībė	Telšiū savėvaldībė
Mers	Vytauts Urbanavīčė
Gīventuojū (2005)	30 539
Pluots:	km²

Telšē (lt. Telšiai) - Žemaitėjės , tāp pat apskritėis ė rajuona cėntros. Telšē valda Telšiū senionėjė. Telšiūs given 30 tūkstontiu (2005) prieteliu. Miests isėtaisės šalėp ežera Mastis, Žemaitėjės aukštomuo. Šiaurie ēn Klaipieda-Šiaulē gelžkelis. Palē legenda Telšius ikūrė mėlžėns Džiogs. Pėrma karta pamėnavuots aple 1450 metus.

Miestė īr Šv. Ontana Paduvietė bažninčė (nu 1926 m. katedra) ė Švč. Panuos Marėjės Jiemėma i Dongo bažninčė, vīskupū rūmā (Telšiū vīskopėjė), konėgū seminarėjė, rusu stačiatikiu Šv. Mīkaluojaus cerkvė, bovės bernardėnu vėinulīns. Masčiaus rītėniam krontė īr Koltūras parks so Zaksa kalno. Miestė tāp pat īr Žemaitės dramas tētros, žemaitiu moziejos „Alka“, Žemaitėjės kaima moziejos, onėkalė A.Juonoša žemaitėška-japuonėška suodība. Telšiūs īr trīs gimnazėjės: Žemaitės, V.Borisevičiaus katalėkėškuojė ė liciejos. Be anū dā īr 5 muokīklas ė vėina Jaunėma, mozėkas, dailės ė kėtas muokīklas.

Telšiūse īr savėvaldībė, pašts, aukštesniuojė taikuomuosės dailės muokīkla, apskritėis centrinė liguonėnė. Ož gelžkeliaus (lėg plėnta Šiaulē-Palonga) īr pramuonėnē rajuonā.

Geuograpėjė

Miesta pėitūs liolioun ežers Mastis. I anūn itek Telša, katros tarībėnēs metās bova sokėšts i vomzdius, Dorbėns, ėštek Mastopis, katros itek vieliau i Vėrvītė, paskiau i Vėnta ėr i Baltėjės jūra.

Telšē stūksa ont 7 kalnū:

• Insola
• Žaliāsis
• Zaksos
• "Cerkvėnė"
• "Moziejaus"
• Vilniaus
• ""

Istuorėjė

Palē legėnda - Telšius ikūrė mėlžėns Džiogs. Tuos legėndas īr kelės versėjės:

Paprastiesnė versėjė. Džiogs sobūdavuojės pėrmāsės truobas pri mastė ežera. Anam numėros, žmuonis sopīlė anam kapa - Džioga kalna.

Mondriesnė versėjė. Džiogs toriejė žmuona. Ė tāp jau ėšējė, ka ana pasėmėrė. Džiogs anūn laiduojė ė vėino ronkas muosto pakabėna žemės ė sopīlė kapa - Džioga kalna. I ton vėita ėš kor ėškabėna - sosėrinkės ondou ė atsėrada Mastis, katruo vards īr nu tuo muosta, kumet pakabėna žemės. Pri tuo ežera sobūdavuotas ė pėrmuosės truobas.

Istuotėniūs duokomėntūs pėrma karta pamėnavuojė 1450 metās. Tās metās mėnams Telšiū dvars, stuoviejės natuolėi dabartėnė "Alkas moziejaus".

Aple XVI om. pradė Telšē patapa valsčiaus cėntro.

1536 m. isteigta katalėkėška Telšiū parapėjė.

Kai katrėi istuorėkā spie, ka jau XVI om. Telšēms būktās bova soteiktas miesta teisės, katruos bova prarastas, nes Žemaitiu seniūnėjės matininks Juokūbs Leskausks "Telšiū miesta rubežio" bova numieravės jau 1569 metās. Daug koltūrėškā Telšēms ė Žmeitėjē nusėpelnės īr Sapiega Puovėls, katras 1624 metās miestelie ikūrė bernardėnus.

Abruozdielis:Telsiu 1791 herbs.jpg

Telšiū miestou soteikts herbs

Ne vieliau kap nu XVII om. Telšiūs kartās liōb rinktėis Žemaičiu seniūnėjės semelis.

1702 metās siautė gaisros.

Par 1710 metu mara dėdliuojė dalis prieteliu ėšmėrė, ale miests grētā atgėjė. 1764 m. uns tapa Telšiū repartėcėlės (Žemaitčiu konigaikštėjės šiaurėnė šmuota) teisma cėntro: bova isteigtė žemės ė pėlėis teismā. 1775 m. repartėcėjės cėntros bova ėškelts i Šiaulius, bet 1790 m. koront tretė Žemaitėjės konigaikštėjės repartėcėjė, t.ī. būsėma Telšiū pavieta, Telšiūs vielek jiemė vēktė žemės ė pėliū teismā.

Telšē senā jau toriejė prekības privėlegėjė, vuo 1791 m. anam bova soteiktas Magdeborga teisės ė miesta herbs.

XIX om. pabonguo Telšē pradiejė spierē augtė. Ėš tuo čiesa īr daug ėšlėkosiu pastatū rauduonū plītu.

1991 m. groudė 21 d. LR AT nutarėmo patvėrtints miesta herbs.

Garsė Telšiū prietelē

• Ontans Klemėnts (1756 - 1823 m.) - vėns seniausiu Žemaitėjės puoetu.
• Karuolėna Praniauskātė (1828 - 1859 m.) - pėrmuojė Lietovuos puoetė.
• Mīkuols Brenšteins (1874 - 1938 m.) - Žemaitėjės senuovės tīrėnietuos.
• Gabriel Narutowicz - pėrmāsis Lėnkėjės prezidėnts
• Ruolonds Paksos - bovės prezidėnts

Telšiū senūsiūs kapaliūs palaiduots puoets Botku Jozė (1893 - 1947 m.), katruo jaunīstės eilieraštiūs atsėspind fantastėnē pasaku vaizdā, vuo vielībesniūs suocēlėnē, revuoliocėnē muotīvā. Naitėkės tarpokarė Lietovuos valdē kaliejė, puokarie dėrba Telšiū moziejou.

Bruolėškė miestā

• Čekėjė, Krnov, Bruntál rajuons, Šiaurės Muoravėjės regėjuons

Puortegrapėjės

• 
  Telšiū meška ė merėje
• 
  Kuonservėnė, bovosė spėrėta varīkla
• 
  Vīskupū rūmā
• 
  Kuonservėnės bėndros vaizds
• 
  Katedra pru bruoma
• 
  Leidontėis ont Mastė
• 
  Katedra žėimuo

Nūruodas

• Telsiai.info Telšiū krašta infuormacėnis puortals
• Miesta seniūnėjė
• Travel.lt
• Bovės bernardėnu vėinuolīns
• Telšē ėš kuosmuosa

Žėniasklaida

• Telšiū apskrėtėis laikraštė „Kalvotoji Žemaitija” svetainė
• Telšių apskrėtėis laikraštė „Telšių ŽINIOS” svetainė

Spuorts

• FK Mastis
• OK Telsiai