Barkuods – skėrtoms terp pakeitėmu.
m robots Pridedama: mn:Шугаман код |
m robots Pridedama: bs:Barkod; smulkūs taisymai |
||
Eilotė 15: | Eilotė 15: | ||
* Galam atlėktė kokėbėskesni apskaito ėr nalaistė sosėdarītė pertėkliou. |
* Galam atlėktė kokėbėskesni apskaito ėr nalaistė sosėdarītė pertėkliou. |
||
[[ |
[[Kateguorėjė:Teknuoluogėjės]] |
||
[[ar:شفرة خيطية]] |
[[ar:شفرة خيطية]] |
||
[[az:Barkod]] |
[[az:Barkod]] |
||
[[bg:Баркод]] |
[[bg:Баркод]] |
||
[[bs:Barkod]] |
|||
[[ca:Codi de barres]] |
[[ca:Codi de barres]] |
||
[[cs:Čárový kód]] |
[[cs:Čárový kód]] |
23:44, 7 spalė 2009 atmains
Barkods, arbe brokšnėnės kods (ongl. - barcode) īr aparatās noskaitoma reprezentacėnė informacėjė ožkoduota vėzoalėnem formati. Dažniausē barkodā īr pateikami paralelē ėšdiestītuos horėzantaliūs stōlpeliūs.
Barkodos noskaita optėnē skanėrē, vadėnamė barkodu noskaitīma skanėrēs.
Pėrms barkods bova sokorts 1948 metās. Barkodus sokūre do Dreksele teknoluogėjės instūta (ongl. - Drexel Institute of Technology) stodėntā Bernards Silver (ongl. - Bernard Silver) ėr Normans Jūzeps Vudlands (ongl. - Norman Joseph Woodland).
Prītaikėms
Barkodā prītaikomė didlēm spektri veiklu. Platiausē prītaikėti mažmenėnė prekībuo. Pėrmo leika barkuods krautovie panauduots 1974 metās, JAV, Ohajė valstėjuo, Marša sopermarkėtė (angl. - Marsh's Supermarket).
Nauda
Barkodu nauduojėms gal soteiktė didlē tėkslē informacėjė api pagrėndėnios versla objiėktos ėr ėgalīnt didlesne greite sprandėmo priėmėma. Pavėzdžiou:
- Greitesne pardavėmā, nes prekis ėndentėfėkuojamas greiteu,
- Galam atlėktė kokėbėskesni apskaito ėr nalaistė sosėdarītė pertėkliou.