Svieta krepšėnė čempijuonats

Šėtam straipsnie īr gausoms žemaitėškas rašības ė gramatėkas klaidū Prašuom pataisītė klaidas ė paskum ėštrėntė šėta pranešėma

Pasaule vīru krepšėne čempijuonats - ontrs pagal svarbom vīru krepšėn turnīrs pu Olimpiniu žaidīniu.

Pasaul čempijuonats vykst kas ketorė meta. Anam žaid rinktėns ėš vėsū žemīnu.

Istuorėjė

Pėrmasis pasaule čempijuonats ivīka 1950 metās Argentinuo. Išvės jau yr ivyke 14 čempijuonatu.

1958 metās turiejes vīkt pasaule čempijuonats naivīka, nes rengieja - Čiles respublika nespiej atlėkt vėsū darbū, FIBA turnyro metams nukielė ėr uns ivīka 1959 metās. Pu tuo viel stėpreuses komandas susirnkdav kas ketorė meta, bet pradiej kėlt nesklandumu su kėtas turnyras dėl susimaišiusiu metū i pasaul čempijuonats turiejes vīktei 1971 metās ivīka 1970 metās. Nu tuo laik uns vės laik tėksle vīks kas ketorė meta.

Daugeuse kartu Pasaule čempijuonato rėngė Argentina i Brazilėjė - pu do kartus.

Daugeuse čempijuonu titulu tor Jugoslavėjes (5) ėr JAV bei SSRS (3) rinktėnes.

Pasaul čempijuona

Meta kor vyk čempijuons, šalis, čempijuons

1950 Argentina Argentina

1954 Brazilėj JAV

1959 Čil Brazilėj

1963 Brazilėj Brazilėj

1967 Urugvajos SSRS

1970 Jugoslavėj Jugoslavėj

1974 Puerto Riks SSRS

1978 Filipina Jugoslavėj

1982 Kolumbėj SSRS

1986 Ispanėj JAV

1990 Argentina Jugoslavėj

1994 Kanada JAV

1998 Graikėj Jugoslavėj

2002 JAV Jugoslavėj

2006 Japuonėj Ispanėj

2010 Turkėj ?????????