Islandėjė

Lýðveldið Ísland
Islandėjės gerbs Islandėjės vieleva Islandėjės gerbs
Valstībėnis gimnos: Islandėjės gimnos
Valstībėnė kalba	islandu
Suostėnė	Rėikjavėks
Dėdliausis miests	Rėikjavėks
Valstībės vaduovā	Ólafur Ragnar Grímsson Prezidėnts Jóhanna Sigurðardóttir Mėnėstrė pėrmėninkė
Pluots  - Ėš vėsa  - % ondėns	103 000 km² (105) 2,7%
Gīventuoju  - 2008 lėipa (pruogn.)  - Tonkoms	320 000 (168) 3,2 žm./km² (186)
BVP  - Ėš vėsa  - BVP gīvėntuojou	2006 (pruogn.) 11,40 mlrd. $ (135) 38 100 $ (8)
Valiota	Islandėjuos kruona
Čiesa zuona  - Vasaras čiesos	UTC +0 nie taikuoma
Naprīgolnoms Soverenėtets Respoblėka	1918 groudė 1 1944 bėrželė 17
Interneta kuods	.is
Šalėis tel. kuods	354

Islandėjės Respoblėka (islandėškā Ísland aba Lýðveldið Ísland) – valstībė, isėkūrosė ton patėis pavadėnėma saluo, asontiuo Atlonta ondėnīna šiaurėniam šmuotė, 300 km ė rītos nu Grenlandėjės ė 1000 km ė vakaros nu Nuorvegėjės. NATO, JT, EEA ė OECD narie.

Prietelē

Islandėjės žmuoniū pėlėitībė (2008 m. sausė 1 d.)

Ėš vėsa	313,376
Islandėjės	291,942
Lėnkėjės	8,488
Lietovuos	1,332
Vuokītėjės	984
Danėjės	966
Puortogalėjės	890
Fėlėpėnu	743
Bovosės Jogoslavėjės	651
JAV	598
Tailanda	545
Latvėjės	431
Jongtėnės Karalīstės	420
Švedėjės	407
Kėnėjės	379
Čekėjės ė Sluovakėjės	365
Nuorvegėjės	301
Kėtū	3,934
Ėš vėsa (ba islandu)	21,434

Dėdliuojė dalės Islandėjes pieteliu īr skandėnavėškas kėlmies. Notuolosė saluos geuograpėnė padėitės ėlga čiesa rėbuojė mėgracėjė. Tudie genetėškā Islandėjes prietelē īr dėdlē artėmė so skandėnavās ė keltās ė terp savės. Skaitlioujama, ka nu lėgė XIX omžiaus saluo gīvena nu 40 lėgė 60 tūkstontiu žmuoniū, tās čiesās žmuoniū skaitlios bova somažiejis kelės lėikos diel volkana ėšseveržėmu, bada ė kėtū gamtuos nutėkėmu. 1703 metās sorašios vėsos prietelios (pėrmasės islandėjės prieteliu sorašėms) ėšaiškiejė, ka saluo gėvena 50358 žmuonės.

Koltūrėškā ė ruodėškā islandā prėgol skandėnavam, islandu kalba īr vėina ėš skandėnavu kalbū. Glavna viera – lioteruonėzmos, katros īr ė valstībėne Islandėjes relėgėjė (89,4% prieteliu save laika lioteruonās).

Islandėjes suostėnė ė dėdliausės miests vagol žmuoniū skaitlio īr Rėikjavėks, čė gėven aple 60 pruoc. vėsū saluos žmuoniū. Kėtas svarbesnės gėvenvėites: Akureirės, Kopavogurs, Hafnarfjuordurs, Keflavėks ir Vestmanaejars.

Islandėjuo grētā daugie prieteliū ėš ožsėine, pavīzdiou 2007 metū groudė mienesie soskaitlioutė 33678 žmuonės, katrie bova gėmė ožsėinie (13,5 pruoc. vėsū Islandėjės gīventuoju).

Klėmats

Islandėjės klėmats īr šalts jūrėnės (vagol Kiuopen klėmata klasėfėkacėjė: Cfc). Saluos puozėcėjė Šiaurės Atlontė ožtėkrėn, ka sala īr Šiaurės Atlonte srovies kelie, kas šėlda uora. Islandėjuo īr šeltiau, nego kėtuos svieta vėituos, katruos īr tuokem līgie. Ton šėldėnėma efekta sostprėn da ėr Irminger sruovie. Uorā Islandėjuo grētā kėitas, pavīzdiou žėima vėinuos dėinuos rīte gal būt mėnosėnė temperatūra, būt prėsnėgė, vuo jau vakarė gal vėsks būt ėštėrpė, švėist saulė ė būt tėigama temparatūra. Žėima Islandėjuo palīgėnos īr švelnė, pėitūs vėdotėnė temparatūra būn aple 0 °C, kalnūs aple –10 °C. Šaltiausē gal būt saluos šaiurie nu –25 °C lėgė –30 °C. Šaltiause temparatūra bova ožfėksouta –39,7 °C [1]. Vėdotėnė lėipas temparatūra īr +10 °C (+10+13 C°), šėltiausiuom vasaras dėinuom būn aple +20+25 °C, šėlomuos rekuords ožfėksouts 1939 metās rītū fjuordūs bova +30,5 °C. Par metos saulė Rejkavėkė vėdotėnėškā švėit 1150 valondū. Vies daugiausē put nu rītū šmuota, ton viejā nie trupnos, bat būn dėdlē magtīngė. Magtīngiausē vies pōt kalnūs, grētoms gal lengvā pasėiktė 50 m/s.

Vėdotėnė maksėmalė ė mėnėmalė dėinuos temparatūra (°C) (1961–1990)

Location	Sau	Vas	Kuo	Bal	Geg	Bėr	Lėi	Rog	Sie	Spa	Lap	Gou		Ėš vėsa
Reikjavėks	1.9	2.8	3.2	5.7	9.4	11.7	13.3	13.0	10.1	6.8	3.4	2.2	Aukštiause	7.0
	-3.0	-2.1	-2.0	0.4	3.6	6.7	8.3	7.9	5.0	2.2	-1.3	-2.8	Žemaiuse	1.9
Akureīri	0.9	1.7	2.1	5.4	9.5	13.2	14.5	13.9	9.9	5.9	2.6	1.3	Aukštiause	6.7
	-5.5	-4.7	-4.2	-1.5	2.3	6.0	7.5	7.1	3.5	0.4	-3.5	-5.1	Žemaiuse	0.2

Puolitėnė sėstema

Islandėjė īr demuokratėnė parlamentėnė valstībė. Seniause svietė parlamenta – Altėnga – sodara 63 narē, renkamė tėisiougėniūs rėnkėmūs 4 metam.

Admėnėstracėnės soskėrstīms

Islandėjė ėšdalīnta ī 8 apskrėtės, katruos īr regėjuonu gropes. Islandėjuo īr 23 Admėnėstracėnē regionā, islandėškā sýsla (dgs. sýslur) ė 14 savaronkėšku miestu kaupstaður (dgs. kaupstaðir). Žemeuse līge īr 104 apīlėnkės (hrepur), katruos rūpėnas švėitėmo, transporto ė komunalėnio ūkio.

Akuonuomėka

Islandėjė – vėina baguotiausiu svieta valstībiu. Akuonuomėka ėstuorėškā dėdlē priklausė nu žvejībuos, katra lėgė daba sodara aple 40% vėsa eksporta ė 8% darba vėito. 99% valstībės alektras pagamėn hėdra- ė geotermėnes alektrėnes. Bedarbīstė sodara 1,8% ė ana īr mažiause terp EEA (European Economic Area) šaliū.

Žemdirbīstė – bolbės, žalės daržuovės, avėina, pėinėnē pruodoktā.

Koltūra

Grímsey saluos skardē, (Arktės srėtės).

Islandėjes koltūra tor šaknės nu vėkėngo čėsu. Islandu lėteratūra īr dėdlē populerė, vertėnama ož islandėškas sāgas ėe edas, katruos bova rašuomas čė ėsėkūros pėrmėisė̄ms prietelems. Islandā tor tradėcėškā valna, šeuriėtėška požiorė, panašo ī kėtu skandėnavu. Dėdlē daug islandu tėk elfās, aba tėig, ka anie gal egzėstoutė. Kai katrū psėchuoluogu Islandėjės žmuonės rėitėngoujamė, kāp vėinė labiausē gīvenėmo patenkėntė (4-a vėita svietė).

Šaltenē

• [2]

Nūroudas

• Building in Iceland? Better Clear It With the Elves First New York Times straipsnės (onglu kalba).
• Psychologist Produces The First-ever 'World Map Of Happiness' Science Daily straipsnės (onglu kalba).

Žemīnā

Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka

Euruopa

Airėjė | Albanėjė | Andora | Armienėjė | Austrėjė | Azėrbaidžians | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Grozėjė | Islandėjė | Ispanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksemborgs | Malta | Moldavėjė | Muonaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Šiaurės Makeduonėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Torkėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vuokītėjė