Krīžėninkā – skėrtoms terp pakeitėmu.

← Onkstesnis pakeitėms Paskesinis pakeitėms →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

01:02, 20 balondė 2011 atmains

Krīžėninkā, da mėnavuojamė kap krīžioutē, Teutuonu uordėns, Vuokītiu uordėns - bova vėins ėš trījū glavnū krėkštiuoniu rėteriu uordėnu. Ons ikorts 1190 m. Akruo, par III krīžiaus žīgi. Pradiuo ons teriuojė Artėmūju Rītū žemes bat kumet mahuometuonā ėšvījė anūs ėš sava žemiu, krīžėninkā bova parkeltė i Euruopa teriuotė paguoniu žemiu.

Pradiuo krīžėninkā nokeliava Vengrėjuon ė padiejė kuovuotė prīš kumanus, bat bistrē vengru ciesorius Ondrius II ėšvijė anūs, kadongi tė nenuorėjė paklostė. 1226 m. anūs pasėkvėitė muozūru valduovs Konrads ė sotėikė Kolma žemė. Krīžėninkā bistrē ožkariava daugoma prūsu ė paskum pradiejė poldėnietė koršiu, žemaitiu, lietoviu žemes. 1236 m. sosėjongė so kalavėjoutēs. Nomalšėna Herkaus Monta sorengta sokėlėma ė so Čekėjės ciesoriaus pagelba prėbėngė prūsus. Bat krīžininku dėdlėjė ožkariavėma ožsėbegė kadongi Rosėjuo anuos priveikė Aleksandros Nevėškis vuo baltu žemėsė ėškėla Lietovuos dėdliuojė konėgaikštīstė, katra nelaida teriuotė baltu žemiu. Uordėns tēpuogi kariava ė so Lenkėjė. 1346 m. krīžininkā pradiejė magtīnga baltu ataka ė sėikė ožėmtė Žemaitėje ė tēp sojongtė Lėvuonėjės žemes so valduom Prūsėjuo. Dielē šėtuo 1385 m. LDK sodarė Krievuos sosėtarėma so Lenkėjė ė draugum kariava prīš uordėna. Galiausē, 1410 m. lėipas 15 d. jongtėnės LDK ė Lenkėjės pajėgas Žalgėrė kuovas čiesu nugaliejė krīžėninkus ė sostabdė anū ontpoulius. XV a. ontruo posė uordėns vėsėška nosėlpa ė bova prėversts grōžėntė daugel sava ožgruobtū žemiu. 1517 m. uordėna žemėsė sosėkūrė Prūsėjės konėgaikštīstė.

@@ Eilotė 1: / Eilotė 1: @@
 [[Abruozdielis:Teutonic order COA drawing.svg|thumb|200px|Krīžėninku krīžius]]
-'''Krīžėninkā''', da mėnavuojamė kap '''krīžioutē, Teutuonu uordėns, Vuokītiu uordėns''' - bova vėins ėš trījū glavnū krėkštiuoniu rėteriu uordėnu. Ons ikorts [[1190]] m. Akruo, par III [[krīžiaus žīgē|krīžiaus žīgi]]. Pradiuo ons teriuojė [[Artėmė̄jė Rītā|Artėmūju Rītū]] žemes ale kumet mahuometuonā ėšvījė anūs ėš sava žemiu, krīžėninkā bova parkeltė i Euruopa teriuotė [[paguonībė|paguoniu]] žemiu.
+'''Krīžėninkā''', da mėnavuojamė kap '''krīžioutē, Teutuonu uordėns, Vuokītiu uordėns''' - bova vėins ėš trījū glavnū krėkštiuoniu rėteriu uordėnu. Ons ikorts [[1190]] m. Akruo, par III [[krīžiaus žīgē|krīžiaus žīgi]]. Pradiuo ons teriuojė [[Artėmė̄jė Rītā|Artėmūju Rītū]] žemes bat kumet mahuometuonā ėšvījė anūs ėš sava žemiu, krīžėninkā bova parkeltė i Euruopa teriuotė [[paguonībė|paguoniu]] žemiu.
-Pradiuo krīžėninkā nukeliava [[Vengrėjė|Vengrėjuon]] ė padiejė kuovuotė prīš kumanus, ale bistrē vengru ciesorius Ondrius II ėšvijė anūs, kadongi tė nenuorėjė paklostė. [[1226]] m. anūs pasėkvėitė muozūru valduovs Konrads ė sotėikė [[Kolms|Kolma]] žemė. Krīžėninkā bistrē ožkariava daugoma [[prūsā|prūsu]] ė paskum pradiejė poldėnietė [[koršē|koršiu]], [[žemaitē|žemaitiu]], [[lietovē|lietoviu]] žemes. [[1236]] m. sosėjongė so [[kalavėjoutē]]s. Nomalšėna [[Herkus Monts|Herkaus Monta]] sorengta sokėlėma ė so Čekėjės ciesoriaus pagelba prėbėngė prūsus. Ale krīžininku dėdlėjė ožkariavėma ožsėbegė kadongi Rosėjuo anuos priveikė [[Aleksandros Nevėškis]] vuo baltu žemėsė ėškėla [[LDK|Lietovuos dėdliuojė konėgaikštīstė]], katra nelaida teriuotė baltu žemiu. Uordėns tēpuogi kariava ė so [[Lenkėjė]]. [[1346]] m. krīžininkā pradiejė magtinga baltu ataka ė sėikė ožėmtė [[Žemaitėjė|Žemaitėje]] ė tep sojongtė [[Lėvuonėjė]]s žemes so valduom [[Prūsėjė|Prūsėjuo]]. Dielē šėtuo [[1385]] m. LDK sodarė Krievuos sosėtarėma so Lenkėjė ė draugum kariava prīš uordėna. Galiausē, [[1410]] m. [[lėipas 15]] d. jongtėnės LDK ė Lenkėjės pajėgas [[Žalgėrė kuova]]s čiesu nugaliejė krīžėninkus ė sostabdė anū ontpoulius. XV a. ontruo posė uordėns vėsėška nosėlpa ė bova prėversts grōžėntė daugel sava ožgruobtū žemiu. [[1517]] m. uordėna žemėsė sosėkūrė [[Prūsėjės konėgaikštīstė]].
+Pradiuo krīžėninkā nokeliava [[Vengrėjė|Vengrėjuon]] ė padiejė kuovuotė prīš kumanus, bat bistrē vengru ciesorius Ondrius II ėšvijė anūs, kadongi tė nenuorėjė paklostė. [[1226]] m. anūs pasėkvėitė muozūru valduovs Konrads ė sotėikė [[Kolms|Kolma]] žemė. Krīžėninkā bistrē ožkariava daugoma [[prūsā|prūsu]] ė paskum pradiejė poldėnietė [[koršē|koršiu]], [[žemaitē|žemaitiu]], [[lietovē|lietoviu]] žemes. [[1236]] m. sosėjongė so [[kalavėjoutē]]s. Nomalšėna [[Herkus Monts|Herkaus Monta]] sorengta sokėlėma ė so Čekėjės ciesoriaus pagelba prėbėngė prūsus. Bat krīžininku dėdlėjė ožkariavėma ožsėbegė kadongi Rosėjuo anuos priveikė [[Aleksandros Nevėškis]] vuo baltu žemėsė ėškėla [[LDK|Lietovuos dėdliuojė konėgaikštīstė]], katra nelaida teriuotė baltu žemiu. Uordėns tēpuogi kariava ė so [[Lenkėjė]]. [[1346]] m. krīžininkā pradiejė magtīnga baltu ataka ė sėikė ožėmtė [[Žemaitėjė|Žemaitėje]] ė tēp sojongtė [[Lėvuonėjė]]s žemes so valduom [[Prūsėjė|Prūsėjuo]]. Dielē šėtuo [[1385]] m. LDK sodarė Krievuos sosėtarėma so Lenkėjė ė draugum kariava prīš uordėna. Galiausē, [[1410]] m. [[lėipas 15]] d. jongtėnės LDK ė Lenkėjės pajėgas [[Žalgėrė kuova]]s čiesu nugaliejė krīžėninkus ė sostabdė anū ontpoulius. XV a. ontruo posė uordėns vėsėška nosėlpa ė bova prėversts grōžėntė daugel sava ožgruobtū žemiu. [[1517]] m. uordėna žemėsė sosėkūrė [[Prūsėjės konėgaikštīstė]].
 [[Kateguorėjė:Istuorėjė]]