Ispanėjė – skėrtoms terp pakeitėmu.

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
m r2.7.1) (robots Pridedama: eml:Spaggna
m r2.7.1) (robots Keitama: got:𐌷𐌴𐌹𐍃𐍀𐌰𐌽𐌾𐌰
Eilotė 181: Eilotė 181:
[[glk:ائسپانيا]]
[[glk:ائسپانيا]]
[[gn:España]]
[[gn:España]]
[[got:𐌷𐌴𐌹𐍃𐍀𐌰𐌽𐌾𐌰/Heispanja]]
[[got:𐌷𐌴𐌹𐍃𐍀𐌰𐌽𐌾𐌰]]
[[gu:સ્પેઇન]]
[[gu:સ્પેઇન]]
[[gv:Yn Spaainey]]
[[gv:Yn Spaainey]]

21:42, 24 rogpjūtė 2011 atmains

Reino de España (ispaniškai)
Regne d'Espanya (kataloniškai)
Espainiako Erresuma (baskiškai)
Ispanijos vieleva Ispanijos gerbs
Ispanijos vieleva Ispanijos gerbs
Valstībėnis gimnos: Ispanijos gimnos
Valstībėnė kalba ėspanū kalba
Suostėnė Madrids
Dėdliausis miests Madrids
Valstībės vaduovā Chuans Karlosos I
Karalios
Pluots
 - Ėš vėsa
 - % ondėns
 
504 782 km² (50)
1,04%
Gīventuoju
 - 2006 liepa (progn.)
 - Tonkoms
 
40 397 842 (30)
80,03 žm./km² (88)
BVP
 - Ėš vėsa
 - BVP gīvėntuojou
2005 (progn.)
1 017,00 mlrd. Tarptautinis duoleris (13)
25 200 Tarptautinis duoleris (26)
Valiota Euras
Čiesa zuona
 - Vasaras čiesos
UTC +1
UTC +2
Naprīgolnoms
Suvienijimas
 
1492
Interneta kuods .es
Šalėis tel. kuods 34

Ėspanėjes karalīste - valstīb Europas pietvakariūs, Pirienū pusiasaliē. Rėbuojes so Portugalėje vakarūs, Prancūzėja ėr Andora šiaurie, so Gibraltaro pėitūs.

Puolėtėnė sėstema

Espanėjė - kuonstitucėnė muonarchėjė, valdž' šalie dalėnas Karalios, dvijū rūmū Parlamėnts ė Naciuonalinis susirinkėms. Šalėis vīkdomuoj valdž' sudara Mėnėstrū Tarība, katro kontrolioun Viriausībes prezidėnts (tapatėnams Mėnėstrou pirmininkou), katruo kandidatūra pasiūlios Karaliou išrenk Naciuonalinis susirėnkėms.

Admėnėstracinis suskīrstīms

Ėspanėjė suskīrstīta i 50 pruovincijū, katruos sugrupoutas i 17 autonuominiū bendruomeniū iė 2 autonuominius miestus.

Autonuomėnes bendruomenes (comunidades autónomas):

  • Andalūzėjė (Andalucía)
  • Araguons (Aragón)
  • Astūrėjė (Principáu d'Asturies asturėškā, Principado de Asturias ėspanėškā)
  • Balearū salas (katal. Illes Balears, ėsp. Islas Baleares)
  • Baskėjė (Euskadi baskėškā, País Vasco ėspaniškā)
  • Estremadūra (Extremadura)
  • Galėsėjė (Galicia)
  • Kanarū salas (Islas Canarias)
  • Kantabrėjė (Cantabria)
  • Kastėlėjė ė La Manča (Castilla-La Mancha)
  • Kastėlėjė ė Leuons (Castilla y León)
  • Kataluonėjė (Catalunya kataluonėtškā, Cataluña ėspanėškā)
  • Madrids
  • Mursėjė (Murcia)
  • Navara (Nafarroa baskėškā, Navarra ėspanėškā)
  • Riuocha (La Rioja)
  • Valensėjė (Comunitat Valenciana kataluonėškā,Comunidad Valenciana ėspanėškā)

Be tuo, īr do autonuomėnē miestā:

  • Melilėjė
  • Seuta

Geografėjė

Ėspanėjė ožjem šešis septintadalius Iberėjes posiasale. Pakrantes īlgis - 4964 km. Aukščiausis tašks: Pico de Teide Kanarū saluos (3718 m), vuo žemīnė - Mulchacen (3478 m). Ėlgiauses opes - Tacho(Ėspanijuo 727 km, bendros ilgis 1007 km) ė Ebros (928 km).

Demuografėjė

Dažniausē Ispanijuo vartuojama rouda īr ėspanū kalba. Be anuos ivairiūs šalėis regijuonūs rokounamous ė kėtuom kalbuom, plačiausē vartuojamas kataluonū, baskū ė galū kalbas. Daugėlis ėspanū īr katalėkā.

  • Dėdliausė miestā (2003):
    • Madrids 3 092 759
    • Barseluona 1 582 738
    • Valensėjė 780 653
    • Sevilėjė 709 975
    • Saragosa 626 081
    • Malaga 547 105
    • Mursėjė 391 146
    • Las Palmos (Las Palmas de Gran Canaria) 377 600
    • Palma (Palma de Mallorca) 367 277
    • Bilbao 353 567
    • Valjaduolids 321.143
    • Korduoba 318.628
    • Alėkantė 305.911

Nuokalbas


Žemīnā

Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka

Euruopa

Airėjė | Albanėjė | Andora | Armienėjė | Austrėjė | Azėrbaidžians | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Grozėjė | Islandėjė | Ispanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksemborgs | Malta | Moldavėjė | Muonaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Šiaurės Makeduonėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Torkėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vuokītėjė

Šabluons:Link FA Šabluons:Link FA Šabluons:Link FA Šabluons:Link FA