Koršienā – skėrtoms terp pakeitėmu.
+ interwiki |
mNėra keitimo santraukos |
||
| Eilotė 7: | Eilotė 7: | ||
|gyventoju=13 731 |
|gyventoju=13 731 |
||
|gyventojumetai=2007 |
|gyventojumetai=2007 |
||
|plotas= |
|||
|tankumas= |
|||
|kirč= |
|||
|}} |
|}} |
||
'''Koršienā''' ({{lt|Kuršėnai}}) - miests [[Žemaitėjė|Žemaitijuo]], [[ |
'''Koršienā''' ({{lt|Kuršėnai}}) - miests [[Žemaitėjė|Žemaitijuo]], [[Šiauliū rajuons|Šiaulių rajuonė]], 25 km i vakarūs nu [[Šiaulē|Šiauliū]]. Koršienā ir dėdliausis [[Lietova|Lietovuos]] miests, katras netor savėvaldībes statos. Koršienā tor miesta senionėjes statos, tep pat īr kaimėškuoseses senionėjes cėntros. |
||
Miests īr isikūres apėbos [[ |
Miests īr isikūres apėbos [[Vėnta (opė)|Vėntuos]] pri [[Šiaulē|Šiauliū]]-[[Palonga|Palunguos]] plėnta. Pėitėnio miesta pakraštio ein gėlžkėlis. Koršienā nu sena garsie puodininkīstes amato; anūs nu sena īr Bruoniaus ė Bruones Radeckū keramikas moziejos. |
||
[[Venta|Vėnta]] vingioun Koršienas iš pėitrītiū i šiaures vakarūs. Stuov Šv. Juona Krikštītuoja bažninčė (pastatīta [[1933]] m.), īr parks, Kalėnduoriū moziejos, koltūras cėntros, L. Ivinske aikštie - paminklos [[Laurynas Ivinskis|Laurīnou Ivinskiou]]. |
[[Venta|Vėnta]] vingioun Koršienas iš pėitrītiū i šiaures vakarūs. Stuov Šv. Juona Krikštītuoja bažninčė (pastatīta [[1933]] m.), īr parks, Kalėnduoriū moziejos, koltūras cėntros, L. Ivinske aikštie - paminklos [[Laurynas Ivinskis|Laurīnou Ivinskiou]]. |
||
| Eilotė 37: | Eilotė 34: | ||
== Nuorodos == |
== Nuorodos == |
||
{{commonscat|Kuršėnai}} |
|||
*[http://www.kursenai.lt/ Koršienā] |
*[http://www.kursenai.lt/ Koršienā] |
||
*[http://www.moku.lt/darbai/moku.lt_apie_kursenus Aplė Koršienūs] |
*[http://www.moku.lt/darbai/moku.lt_apie_kursenus Aplė Koršienūs] |
||
| Eilotė 46: | Eilotė 41: | ||
[[Kategorija:Žemaitėjės miestā]] |
[[Kategorija:Žemaitėjės miestā]] |
||
[[Kategorija: |
[[Kategorija:Šiauliū rajuonā gīvenvėitės]] |
||
[[de:Kuršėnai]] |
[[de:Kuršėnai]] |
||
19:25, 5 lėipas 2007 atmains
Koršienā (lietovėškā: Kuršėnai) - miests Žemaitijuo, Šiaulių rajuonė, 25 km i vakarūs nu Šiauliū. Koršienā ir dėdliausis Lietovuos miests, katras netor savėvaldībes statos. Koršienā tor miesta senionėjes statos, tep pat īr kaimėškuoseses senionėjes cėntros.
Miests īr isikūres apėbos Vėntuos pri Šiauliū-Palunguos plėnta. Pėitėnio miesta pakraštio ein gėlžkėlis. Koršienā nu sena garsie puodininkīstes amato; anūs nu sena īr Bruoniaus ė Bruones Radeckū keramikas moziejos.
Vėnta vingioun Koršienas iš pėitrītiū i šiaures vakarūs. Stuov Šv. Juona Krikštītuoja bažninčė (pastatīta 1933 m.), īr parks, Kalėnduoriū moziejos, koltūras cėntros, L. Ivinske aikštie - paminklos Laurīnou Ivinskiou.
Ėstuorėjė
Miests ė apīlinkes iein i senuoves žemaičiū gėntėis gīvenamuos terėtuorėjes rėbas. Koršienā pėrm kart mėnavuojamė XII o.. 1561-1563 m. Koršienā jau žėnuomė kap mėstielis ė dvars. Īpač' spartē iem vīstitėis XIX o. pabaiguo, pru Koršienūs nutėisos Lėipuojes-Romnū gėlžkėl'. Pu Untruoj Pasaulėnek kara Koršienā 1946 m. gava miesta teises, bova valsčios, apskrėtėis cėntros, lig 1962 m. - rajuona cėntros. 1994 m. spalė 24 d. patvirtins miesta herbs.
Pavadėnėma kilmie
Aiško, ka miesta vards īr sosėjes su koršes, bet nežėnuoma, a uns kėles tėsiogē nu koršiū gėntėis varda, a nu pavardies Koršos, Kuršis a netgi Koršiens.
Liaudes etimoluogijuo pasakuojana, ka kažkumet pėivas bova užpėltas lėitaus ė sugadėnoses šėin, vuo atliekė žmuonis šaukuoj „Kor šėins?! Kor šėins?!"
Švėitėma ė ogdėma īstaigas
- L. Ivinske gėmnazėjė (L. Ivinskio gimnazija)
- Daugieliū vėdorėnė muokīkla (Daugėlių vidurinė mokykla)
- Pavėnčiū vėdorėnė muokīkla (Pavenčių vidurinė mokykla)
- S. Anglėcke pagrėndėnė muokīkla (S. Anglickio pagrindinė mokykla)
- VšĪ Koršienū puolitechnikas muokīkla (VšĮ Kuršėnų politechnikos mokykla)