Šiaurės Kuoriejė – skėrtoms terp pakeitėmu.
m r2.7.2) (robots Trėnama: as:উত্তৰ কোৰিয়া |
AvocatoBot (aptarėms | duovis) m r2.7.1) (robots Pridedama: ne:उत्तर कोरिया |
||
Eilotė 189: | Eilotė 189: | ||
[[nap:Corea d%27%27o Nord]] |
[[nap:Corea d%27%27o Nord]] |
||
[[nds:Noordkorea]] |
[[nds:Noordkorea]] |
||
[[ne:उत्तर कोरिया]] |
|||
[[nl:Noord-Korea]] |
[[nl:Noord-Korea]] |
||
[[nn:Nord-Korea]] |
[[nn:Nord-Korea]] |
13:37, 1 gegožė 2012 atmains
Kuorėjės Liaudies Demuokratėnė Respoblėka (Šiauries Kuorėjė) – valstībė rītu Azėjuo, šiaurėnie Kuorėjės posiasaliuo dalī. Ona rėboujas so Pėitu Kuorėjė pėitous, Kėnėjė ėr Rosėjė šiaurie. Seniau bovusias veinėngas valstībės Kuorėjės dalis.
조선민주주의인민공화국 Chosŏn Minjujuŭi Inmin Konghwaguk | |||||
| |||||
| |||||
Valstībėnė kalba | kuorėjėitiu | ||||
Suostėnė | Pchenjans | ||||
Dėdliausis miests | Pchenjans | ||||
Valstībės vaduovā | Kim Ėr Sens (Kim Il-sung) Amžėnasis prezėdents
Kim Čen Ėrs (Kim Jong-il) Naciuonalėniuo gīnības
komėtetuo pėrmėninks | ||||
Pluots - Ėš vėsa - % ondėns |
120 540 km² (97) 0,1% | ||||
Gīventuoju - 2006 lėipa (progn.) - Tonkoms |
23 113 019 (47) 191,75 žm./km² (39) | ||||
BVP - Ėš vėsa - BVP gīvėntuojou |
2006 (progn.) 40,00 mlrd. $ (89) 1 800 $ (153) | ||||
Valiota | Šiauries Kuorėjės vuona (KPW) | ||||
Čiesa zuona - Vasaras čiesos |
UTC +9 - | ||||
Naprīgolnoms Paskėlbta
Prėpažėnta |
nuo Japuonėjės 1945 rogpjūtė 15 | ||||
Interneta kuods | .nėra (rezervuots .kp) | ||||
Šalėis tel. kuods | 850 |
Istuorėjė
Ontro svieta kara pabaiguo Kuorėjė bova okupouta rosu ėr amerėkėitiu kariuomenies. 1948 m. šalis bova padalėnta - kuomonėstā ožvaldė šiaure, a pėitėnie dalī nogalėje amerėkėitiu remiama demuokratėnė vėriausībie.
Ėr šēs laikās onuos labā nesotar - tarp anu net īr ėrengta veina stėpriausē sauguomu seinu sviete. Kuomonėstėnė Šiauries Kuorėjė gasdėn sava branduolėne pruograma ciela svieta.
Puolitėnė sistema
Nuors ofėcialē Šiauries Kuorėjė īr demuokratėnė valstībė, anuo ėš tėkru vīroun tuotalėtarėnis režims. Če vėinvaldis īr ofėcialosis Naciuonalėniuo gīnības
komėtetuo pėrmėninks Kim Čen Ėrs, ba ofėcialē šalies valduovs īr anuo tievs Kim Ėr Sens, katras mėrė 1994 m.
Admėnėstracėnis soskėrstīms
Šiauries Kuorėjės (admėnėstracėniuo soskėrstīma veinetā)
Šiauries Kuorėjė īr soskėrstīta ė 9 pruovėncėjes, 3 ėpatėngousios regiuonos ėr 2 miestu savėvaldībes.
Provėncėjės
- Čaganda pruovėncėjė (Chagang-do)
- Hamhion Pokta pruovėncėjė (Hamgyŏng-pukto)
- Hamhion Namda pruovėncėjė (Hamgyŏng-namdo)
- Hvanhė Pokta pruovėncėjė (Hwanghae-pukto)
- Hvanhė Namda pruovėncėjė (Hwanghae-namdo)
- Kanvuonda pruovėncėjė (Kangwŏndo)
- Pchenjan Pokta pruovėncėjė (P'yŏngan-pukto)
- Pchenjan Namda pruovėncėjė (P'yŏngan-namdo)
- Janganda pruovėncėjė (Ryanggang-do)
Ėpatėngėijė regiuonā
- Pramuonėnis Kaesŏng regiuons (Kaesŏng Kong-ŏp Chigu)
- Torėstėnis Kŭmgangsan regiuons (Kŭmgangsan Kwangwang Chigu)
- Ėpatėngasės Sinŭiju admėnėstracėnis regiuons (Sinŭiju T'ŭkpyŏl Haengjŏnggu)
Miestu savėvaldībės
Žemīnā |
Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka |
Afganėstans | Armienėjė | Azėrbaidžians | Bahreins | Bangladešos | Bruniejos | Butans | Fėlėpinā | Grozėjė | Indėjė | Indonezėjė | Irans | Iraks | Izraelis | Japuonėjė | Jemens | Juordanėjė | JAE | Kambuodža | Katars | Kazakstans | Kėnėjė | Kėpros | Kirkizėjė | Kovėits | Laosos | Lėbans | Malaizėjė | Maldīvā | Monguolėjė | Mianmars | Nepals | Omans | Pakėstans | Pėitū Kuoriejė | Rītū Timuors | Rosėjė | Saudo Arabėjė | Singapūrs | Sėrėjė | Šiaurės Kuoriejė | Šri Lanka | Tadžikistans | Tailands | Torkėjė | Torkmėnistans | Ozbėkistans | Vietnams |