Jongtėnė Karalīstė

United Kingdom of Great Britain and Northern Ireland
Jongtėnes Karalīstes vieleva Jongtėnes Karalīstes gerbs
Valstībėnis gimnos: Jongtėnes Karalīstes gimnos
Valstībėnė kalba	onglu
Suostėnė	Luonduons
Dėdliausis miests	Luonduons
Valstībės vaduovā	Elžbėita II Karalienė David Cameron Mėnėstros Pėrmėninks
Pluots  - Ėš vėsa  - % ondėns	244 820 km² (76) 1,3%
Gīventuoju  - 2006 lėipa (progn.)  - Tonkoms	60 609 153 (22) 247,57 žm./km² (33)
BVP  - Ėš vėsa  - BVP gīvėntuojou	2005 (pruogn.) 1 869,00 mlrd. $ (6) 30 900 $ (14)
Valiota	Svars sterlėngs (£)
Čiesa zuona  - Vasaras čiesos	UTC+0 UTC+1
Naprīgolnoms Ikorta	1800
Interneta kuods	.uk (.gb)
Šalėis tel. kuods	44

Jongtėnė Dėdliuosės Brėtanėjės ė Šiaurės Airėjės Karalīstė (arbe tropnē Jongtėnė Karalīstė) īr valstībė vakarū Euruopuo.

Jongtėnė Karalīstė sosėskvarmava pu keliu onėjės aktu, ė sosėded ėš Onglėjės, Škuotėjės, Velsa, tēpuogė Šiaurės Airėjės provėncėjės ėr keliu smolkesniu terituorėjo vėsam svieti. Jongtėnė Karalīste īr didliuojie Brėto salīna (ėšskīros dėdlia Airėjės saluos dalė, katra atsiskīrė nu Jongtėnes Karalīstes 1922 m.). Kornvale grafīste, ėsikūrosė Kornvale pusiasalie, reikalaun savėvaldas, faktiškā īr liousa Mena sala Airėjės jūruo.

Istuorėjė

V-VI o. brėtu salas ožkariava onglosaksā. Pu 1066 m. nuormanū ožkariavėma pasėbėngė Onglėjės feuodalėzacėjės laikuotarpis, šalis bova sovienīta.

Škuotėjė ė Onglėjė kāp atskėras vėiningas valstībės sosėskvarmava X omžiou. Velsos bova valduoms Onglėjės nu 1284 m., vuo Onglėjės karalīstės dalem patapa 1536 m. Nu 1603 m. Onglėjės ė Škuotėjes karalīstes turieje vėin karalio, vuo 1707 m. sosėjungė i Dėdliuoses Brėtanėjės Karalīst'. 1801 m. ta karalīstė sosėjungė su Airėjės Karalīste ė tēp bova ikorta Jongtėnė Dėdliuoses Brėtanėjes ė Airėjės Karalīste. 1922 m. 26 Airėjės pruovincėjės sosėbūrė i liousa Airėjės Valstībė, vuo išlėkosės 6 (Šiaures Airėjė arba Alsteris) lėka Jongtėnie Karalīstie. Pu šiuo atsiskėrėma valstībė pervadinta i Jongtėnė Dėdliuoses Brėtanėjes ė Šiaures Airėjes Karalīste.

XIX o. Jongtėnė Karalīstė patapa svarbiausė pramuonėne ė jūrėne galībe svietė. Sava galībes vėršūnie brėtā užjiem 1/4 svieta terituorėjės. Pėrmuojė X o. pusie Jongtėnė Karalīstė nusėlpa pu dvijū pasauliniū karū. Untruoj omžiaus pusie anuo imperėjė išėra, bet pati Karalīstė patapa moderne ė klestontė Euruopas valstībe.

1973 m. Jongtėnė Karalīstė istuojė i Euruopas Sājonga.

Geuograpėjė

Onglėjuo vīrau kalvuotas līgomas, tėktās šiaurės vakarūs ė šiaurie – kalnoutas vėituobės. Pagrėndėnė opė – Temzė, pagrėndėnē miestā – Luonduons, Bėrmėngems, Mančesteris, Šefėlds, Liverpolės, Līdsos, Brėstuolės).

Dėdliuojė dalės Velsa – kalnouta. Aukštiausė vėita – Snowdon vėršūnė (1 085 m vėrš jūras līgė). Glavnos miests ė regiuona suostėnė – Kardifs, esontės pėitėnie Velsa dali.

Škuotėjės pėitūs ė rītūs vīrau žemomas, vuo vakarūs ė šiaurie – kalnā. Aukštiausė vėita – Ben Nevis kalns (1 343 m). Ans tēpuogė īr ė aukštiausė vėita cieluo Jongtėnie Karalīstie. Pagrėndėnē miestā – Edėnborgs, Glazgos, Aberdīns.

Šiaurės Airėjė – kalvuota. Pagrėndėnē miestā – Belfastos ė Deris.

Admėnėstracėnis soskėrstīms

Jungtėnės Karalīstės žemielopis

Jongtėnė Karalīstė sosėded ėš 4 kraštū:

• Onglėjė (Luonduons)
• Škuotėjė (Edėnborgs)
• Velsos (Kardėfs)
• Šiaurės Airėjė (Belfasts)

Onglėjė skėrstuoma i 9 regiuonos:

• Juorkšīrs ė Hambersaids
• Pėitrītiu Onglėjė
• Pėitvakariu Onglėjė
• Rītū Onglėjė
• Rītū Mėdlandsos
• Šiaurės Onglėjė
• Šiaurės Vakarū Onglėjė
• Vakarū Mėdlandsos

Kuožnos regiuons skėrstuoms i grafīstės. Atskėrā da ėšskėrams Dėdlīsės Luonduons.

Škuotėjė īr soskėrstīta i 32 grafīstes, Velsos – i 22 terėtuorėjes, vuo Šiaurės Airėjė – i 24 savėvaldībes, 2 miestos ė 6 pruovėncėjes.

Akuonuomėka

Jongtėnė Karalīstė - vėina iš septīniū pažongiausiu pramuonėniu šaliū. Be pramuonės valstībe dėdlē svarbės kuomercėniu paslaugū, banku, laivības ė kėtas speras. Ūkėnė veikla koncentrouta dėdliūsius pasaulėne masta kuoncernus ė bankūs.

1990 m. Dėdliuoji Britanėjė išgava 92 mln t naftuos ė užiem pėrm vėit Europuo. Bet okmens onglū ė geležėis ruduos atsargas senk, dėltuo kāp i kėtas žaliavas anas tenk isivežtė ėš kėtū šaliū.

Valstībė īr tarp 6 pėrmaujunčiū šaliū vagol pliena išlīdėm. Ana tam tor īpatingā palonkes sāligas. Dėdliausė pliena līdėma cėntrā īr Rītū Onglijuo ė Vėdore Škuotijuo. Dėdliuoji Britanėjė niekam Europuo nenusileid vagol spalvuotūjū metalū išlīdėm, nuors dėdliuoj aliomėne, vare ė alava dales īr atvežama iš kėtū kraštū. Dėdliauses gamīklas dėrb Luondonė, Birmingemė, Brėstolie.

Klėmats

Jūrin klėmat formoun vīraujončes pernašas iš Atlonta ė Brėtū salas gaubūnti Šiaures Atlonta šėltuoji sruovė. Vėdotėnė metėnė temepratūra - 8 - 11 laipsniū. Žėimas šėltas, driegnas. Pot gūsingė viejā, vuo tėrštas mėglas īr vėsus metus.

Šalčiause mienėse vėdotėnė temperatūra vėsumet teigiama. isivīravos šiauriniem uora masiem Škotijuo žėim uors atšal lig -18 laipsniū. Sning vėsuo saluo, bet Škotijuo snėigs išsilaika aplė 1 - 1,5 mien., vuo Onglėjės pėitūs ne ėlgiau kāp savaitė, dėltuo žuolė tėn žalioun vėsus metus. Pavasaris ė roudou ėlgė, vėjoutė, driegėn ė žvarbė. Vasarās vieses, vėdotėnė temperatūra 2-3 laipsnēs žemesnė nego toliau žemīnė esunčious srities. Krėtuliū iškrīnt per vėsus metus, bet vakarinie saluo dalie žėim anū būn dvėgobā daugiau nego vasar. Šalėis vakarūs driegna, dėltuo tėn blogiau aug javā.

Pagrėndėnė Onglėkuonū bažnīčes švėntuovė - Kentenbere katedra

.

Žmuonis

Aplė 81 % Jongtėnės Karalīstes žmuoniū īr onglā, dar gīven škuotū (aple 9,2 %), airiū (aple 2,4 %) ė kėtū tautībiū žmuoniū. Valstībie dėdlē aktoales naciuonalėnes biedas. Nėkāp nerimst sosėrėmėmā Šiaures Airijuo tarp katalėkū ė pruotestantū, katrėi tesas jau ėlg laik. Nu XIX o. vėdore praisidejė masėnė emigracija ėš Brėtanėjės i Australėj, Kanda, JAV, vuo pu Untruoje Pasaulėne kara i Dėdliouj Britanėj kuožnas metās atvīkst daug imigrantū iš vėsa pasaule, pu 2004 m. kumet i Euruopas Sajung istuojė naujas nares iš Rītū Euruopas, i Jongtėn Karalīst atvīkst vės daugiau emigrantū ėš naujūjū ES šaliū tamė tarpė daug lietoviū ė žemaitiū).

Onglū kalba priklausa germanū ruodū gropē. Ana īr populiariausia kalba pasaulie. Škuotā tor sava kalb, katra īr išlaikiusi senuoses gielū kalbas elėmėntūs ė patīros' skondinavū ruodū ītak. Dėltuo škuotū kalba geruokā skėras no literatūrėnės onglū kalbas.

Jongtėnė Karalīstė pasižīm i tou kad per 80% anuos prietėliū gīven miestūs ė vuos 2% tedėrb žemes ūkie. Aplė 40% miestūs gīvenunčiū prietėliū gīven 8-niuos santalkuos' - agluomeracijuos, iš katrū kėkvėinuo gīven per miliuon prietėliū. Daugiausia Luondonė - aplė 14 mln.

Nu sena kraštė givoun prėvaluoms 5-12 metū vakū muokīma sėstema. Šalie prestižiškiausė īr Oksfuorda, Kembrėdža ė Mančestere onėversitetā.

Koltūra

Iš Dėdliuoses Brtanjes īr kėlė daug vėsamė pasaulie populiariū rašītuojū - V. Šekspīrs, Dž. Bairuons, D. Defo, Dž. Svėfts, V. Skuots, Č. Dikensos, B. Šo, Dž. Guolsvuortis, Dž. Oldridžos, J. K. Rowling, Agata Kristi ė daug kėtū.

Jongtėnie Karalīstie prasidiejė šiolaikėnes mozėkas era, kator pradiejė gropė „The Beatles“. Vėliau daug puopoliaroma sosėlaukė gropės „Queen“, „Rolling Stones“ ė daug kėtū.

Brėtū saluos padėrbta daug muoksla ė teknikas ėšradėmū. Fėzėks i. Niutuons, gara varėkle išradies Dž. Vats, gelžkele kuries Dž. Stefansuons, biuoluogs Č. Darvins, žīmė keliautuojē Dž. Kuks, D. Livingstuons, R. Skuots, televėzėjės kuriejā R. Vuotsuons-Vats ė Dž. Berds - čė tiktās dales vėsame svietė garisū muokslininkū ė vėsė anėi īr kelėma ėš Brėtanėjės.

Žemīnā

Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka

Euruopa

Airėjė | Albanėjė | Andora | Armienėjė | Austrėjė | Azėrbaidžians | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Grozėjė | Islandėjė | Ispanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksemborgs | Malta | Moldavėjė | Muonaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Šiaurės Makeduonėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Torkėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vuokītėjė

Šabluons:Link FA Šabluons:Link FA Šabluons:Link FA ak:United Kingdom