Ispanėjė – skėrtoms terp pakeitėmu.

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Xqbot (aptarėms | duovis)
m robots: Pavīzdėnė straipsnė nūruoda arz:اسبانيا; smulkūs taisymai
Xqbot (aptarėms | duovis)
m robots: Pavīzdėnė straipsnė nūruoda hy:Իսպանիա; smulkūs taisymai
Eilotė 110: Eilotė 110:
{{Link FA|arz}}
{{Link FA|arz}}
{{Link FA|eo}}
{{Link FA|eo}}
{{Link FA|hy}}
{{Link FA|ia}}
{{Link FA|ia}}
{{Link FA|ko}}
{{Link FA|ko}}

05:34, 3 sausė 2014 atmains

Reino de España (ispanėškā)
Regne d'Espanya (kataluonėškā)
Espainiako Erresuma (baskėškā)
Ispanėjės vieleva Ispanėjės gerbs
Ispanėjės vieleva Ispanėjės gerbs
Valstībėnis gimnos: Ispanėjės gimnos
Valstībėnė kalba ispanu kalba
Suostėnė Madrids
Dėdliausis miests Madrids
Valstībės vaduovā Chuans Karlosos I
Karalios
Pluots
 - Ėš vėsa
 - % ondėns
 
504 782 km² (50)
1,04%
Gīventuoju
 - 2006 lėipa (progn.)
 - Tonkoms
 
40 397 842 (30)
80,03 žm./km² (88)
BVP
 - Ėš vėsa
 - BVP gīvėntuojou
2005 (progn.)
1 017,00 mlrd. Tarptautėnis duoleris (13)
25 200 Tarptautėnis duoleris (26)
Valiota Eurs
Čiesa zuona
 - Vasaras čiesos
UTC +1
UTC +2
Naprīgolnoms
Sovėinėjėms
 
1492
Interneta kuods .es
Šalėis tel. kuods 34

Ispanėjės Karalīstė - valstībė Euruopas pėitvakariūs, Pirienu posesalie. Tor robežio so Portugalėjė vakarūs, Prancūzėjė ėr Andora šiaurie, so Gibraltaro pėitūs.

Puolitėnė sėstema

   Šėtam straipsnie īr gausoms žemaitėškas rašības ė gramatėkas klaidū
Prašuom pataisītė klaidas ė paskum ėštrėntė šėta pranešėma

Ispanėjė - kuonstitucėnė muonarchėjė, valdž' šalie dalėnas Karalios, dvijū rūmū Parlamėnts ė Naciuonalinis susirinkėms. Šalėis vīkdomuoj valdž' sudara Mėnėstrū Tarība, katro kontrolioun Viriausībes prezidėnts (tapatėnams Mėnėstrou pirmininkou), katruo kandidatūra pasiūlios Karaliou išrenk Naciuonalinis susirėnkėms.

Admėnėstracinis suskīrstīms

Ispanėjė suskīrstīta i 50 pruovincijū, katruos sugrupoutas i 17 autonuominiū bendruomeniū iė 2 autonuominius miestus.

Autonuomėnes bendruomenes (comunidades autónomas):

  • Andalūzėjė (Andalucía)
  • Araguons (Aragón)
  • Astūrėjė (Principáu d'Asturies astūrėškā, Principado de Asturias ispanėškā)
  • Balearū salas (katal. Illes Balears, isp. Islas Baleares)
  • Baskėjė (Euskadi baskėškā, País Vasco ispanėškā)
  • Estremadūra (Extremadura)
  • Galėsėjė (Galicia)
  • Kanarū salas (Islas Canarias)
  • Kantabrėjė (Cantabria)
  • Kastėlėjė ė La Manča (Castilla-La Mancha)
  • Kastėlėjė ė Leuons (Castilla y León)
  • Kataluonėjė (Catalunya kataluonėtškā, Cataluña ispanėškā)
  • Madrids
  • Mursėjė (Murcia)
  • Navara (Nafarroa baskėškā, Navarra ispanėškā)
  • Riuocha (La Rioja)
  • Valensėjė (Comunitat Valenciana kataluonėškā,Comunidad Valenciana ispanėškā)

Be tuo, īr do autonuomėnē miestā:

  • Melilėjė
  • Seuta

Geografėjė

Ispanėjė ožjem šešis septintadalius Iberėjes posiasale. Pakrontės ėlgis - 4964 km. Aukščiausis tašks: Pico de Teide Kanarū saluos (3718 m), vuo žemīnė - Mulchacen (3478 m). Ėlgiausės opės - Tacho (Ispanėjuo 727 km, bendros ėlgoms 1007 km) ėr Ebros (928 km).

Demuografėjė

Dažniausē Ispanėjuo vartuojama kalba īr ispanu. Be anuos ivairiūs šalėis regijuonūs rokounamous ė kėtuom kalbuom, plačiausē vartuojamas kataluonu, basku ė galu kalbas. Daugoms ispanu īr katalėkā.

Nūruodas


Žemīnā

Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka

Euruopa

Airėjė | Albanėjė | Andora | Armienėjė | Austrėjė | Azėrbaidžians | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Grozėjė | Islandėjė | Ispanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksemborgs | Malta | Moldavėjė | Muonaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Šiaurės Makeduonėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Torkėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vuokītėjė

Šabluons:Link FA Šabluons:Link FA Šabluons:Link FA Šabluons:Link FA Šabluons:Link FA Šabluons:Link FA Šabluons:Link FA Šabluons:Link GA Šabluons:Link GA Šabluons:Link GA