Rogē – skėrtoms terp pakeitėmu.

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilotė 1: Eilotė 1:
[[Abruozdielis:Secale cereale.jpg|260px|thumb]]
[[Abruozdielis:Secale cereale.jpg|260px|thumb|Rogē]]


'''Rogē''' ({{la|Secale cereale}}, {{lt|Sėjamasis rugys}}) īr miglėniu (''Poaceae'') šeimuos [[javā|javs]]. Ėš rogiū gamėnama roginė [[douna]], kuondėterėnē jiedā. Teipuogi rogē īr svarbus pašars.
'''Rogē''' ({{la|Secale cereale}}) īr tuokis [[javā|javs]], katros muokslėškā prigol prī varpėniu augalū (''Poaceae'') šeimuos.


Paprastā rogē būn žėimkentē – anūs pasiej ėš [[rodou|rodenė]], anėi jėm kaltėis, paskūm anus ožsning, bet ėš [[pavasaris|pavasarė]] anėi apent ėšlaid sava žuolė ė lėg [[vasara]]s pabonguos nunuokst. Ožaug rogē 60-200 cm aukštoma, lapā būn siauri, ėšėlgi. Vasaras pradiuo rogē plaukst, tas ī, jėm lēstė [[varpa]]s. Paskom tas varpas žīdia, vuo vasaras pabonguo nunuokėn [[grūds|grūdus]].
Žemaitėjuo ė Lietovuo rogiū augėnims par gadīnės bova dėdlē svarbus reikals. Vagol [[rogēpjūtė]] īr pavdėnts [[rogpjūtis|rogpjūtė]] mienou, a vagol rogiū siejima pavėnts [[siejė]]s mienou.


Radas rogē ėš [[Artėmė̄jė Rītā|Artėmūju Rītū]] kap [[kvėitē|kvėitiū]] ė [[mėižē|mėižiu]] pėktžuolė, bet rasiet prīš 10-12 tūkstontiu metu kor tās [[Mažuojė Azėjė|Mažuojuo Azėjuo]] pradietė augintė kap javā.
[[Kateguorėjė:Javā]]


Rītū ė Vėdorė Euruopuo rogē palėka vėino ėš patiu svarbiūju javū. Omžius ė [[žemaitē]] sava gīvenėma taikė prī rogė gīvenėma, ba ėš rogė grūdū liuob keps [[douna]], taisīs [[gėra]], ė da šmuota vairiu jiediu. Palē rogė pjūtėis čiesa palėka mienėsė vards „[[rogpjūtis]]“, vuo palē siejė – „[[siejė]]“. Ka rogē [[žėimkentē]] ī, ta saka, ka tas ī „rogė mūka“. Rogiū augėnėms senuobie bova dėdlē švėnts dākts: siejont aba pjaunont rogius žmuonis liuob apsiriedīs švarēs apriedās, sīkēs ė pasimels, vasaruom prī rogiū mergas šuoks, ka anėi geriau augtom.
[[ar:شيلم]]

[[Kateguorėjė:Javā]]

15:15, 11 sausė 2017 atmains

Rogē

Rogē (luotīnėškā: Secale cereale) īr tuokis javs, katros muokslėškā prigol prī varpėniu augalū (Poaceae) šeimuos.

Paprastā rogē būn žėimkentē – anūs pasiej ėš rodenė, anėi jėm kaltėis, paskūm anus ožsning, bet ėš pavasarė anėi apent ėšlaid sava žuolė ė lėg vasaras pabonguos nunuokst. Ožaug rogē 60-200 cm aukštoma, lapā būn siauri, ėšėlgi. Vasaras pradiuo rogē plaukst, tas ī, jėm lēstė varpas. Paskom tas varpas žīdia, vuo vasaras pabonguo nunuokėn grūdus.

Radas rogē ėš Artėmūju Rītū kap kvėitiū ė mėižiu pėktžuolė, bet rasiet prīš 10-12 tūkstontiu metu kor tās Mažuojuo Azėjuo pradietė augintė kap javā.

Rītū ė Vėdorė Euruopuo rogē palėka vėino ėš patiu svarbiūju javū. Omžius ė žemaitē sava gīvenėma taikė prī rogė gīvenėma, ba ėš rogė grūdū liuob keps douna, taisīs gėra, ė da šmuota vairiu jiediu. Palē rogė pjūtėis čiesa palėka mienėsė vards „rogpjūtis“, vuo palē siejė – „siejė“. Ka rogē žėimkentē ī, ta saka, ka tas ī „rogė mūka“. Rogiū augėnėms senuobie bova dėdlē švėnts dākts: siejont aba pjaunont rogius žmuonis liuob apsiriedīs švarēs apriedās, sīkēs ė pasimels, vasaruom prī rogiū mergas šuoks, ka anėi geriau augtom.