Varnē – skėrtoms terp pakeitėmu.
m Automatinis gyvenviečių šablonų tvarkymas. |
m Šablonų tvarkymas. |
||
| Eilotė 1: | Eilotė 1: | ||
{{Ltgyv}} |
{{Ltgyv}} |
||
|savivaldybė=Telšiū rajuona |
|||
|gyventoju=1 274 |
|||
|gyventojumetai=2007 |
|||
|plotas= |
|||
|tankumas= |
|||
|kirč= |
|||
|}} |
|||
'''Varnē''' (lt: ''Varniai'') - miests Telšiū rajuonė, ož 33 km i pėitos nu [[Telšē|Telšiū]]. Seniūnėjės cėntros. Īr M. Valončiaus vėdorėnė muokīkla, pašts. Miesta plans radijalėnis. Īr istuorėjės, dailės ė arkitektūras pamėnklu - noms, katramė [[1850]]-[[1864]] m. gīvena vīskops [[Motiejus Valančius|Motiejos Valončios]], [[Varniū Šv. apaštalū Petra ė Paulė bažnīčė|Šv. apaštalū Petra ė Paulė bažnīčė]] (seniausė [[Žemaitėjė|Žemaitėjuo]], pabūdavuota [[1691]] m.; bovosė katedra), medėnė [[Varniū Šv. Aleksandra bažnīčė|Šv. Aleksandra bažnīčė]] (pabūdavuota [[1804]] m.), Žemaitiu vīskopīstės moziejos [[Varniū konėgū seminarėjė]]s rūmūs. |
'''Varnē''' (lt: ''Varniai'') - miests Telšiū rajuonė, ož 33 km i pėitos nu [[Telšē|Telšiū]]. Seniūnėjės cėntros. Īr M. Valončiaus vėdorėnė muokīkla, pašts. Miesta plans radijalėnis. Īr istuorėjės, dailės ė arkitektūras pamėnklu - noms, katramė [[1850]]-[[1864]] m. gīvena vīskops [[Motiejus Valančius|Motiejos Valončios]], [[Varniū Šv. apaštalū Petra ė Paulė bažnīčė|Šv. apaštalū Petra ė Paulė bažnīčė]] (seniausė [[Žemaitėjė|Žemaitėjuo]], pabūdavuota [[1691]] m.; bovosė katedra), medėnė [[Varniū Šv. Aleksandra bažnīčė|Šv. Aleksandra bažnīčė]] (pabūdavuota [[1804]] m.), Žemaitiu vīskopīstės moziejos [[Varniū konėgū seminarėjė]]s rūmūs. |
||
14:04, 3 siejės 2019 atmains
 | |
 | |
| Žmuoniū skaitlios | 854 (1 sausė 2023, demograpėnis balansos)  |
|---|---|
| Čiesa jousta | UTC+2 |
| Geuograpėjė | |
| Prėgol pri | Telšiū rajuons |
| Šalės | Lietova |
| Augštoms | 166 |
| Koordėnatės | 55.73°N 22.37°E |
| Pašta kods | LT-88050 |
 | |
Varnē (lt: Varniai) - miests Telšiū rajuonė, ož 33 km i pėitos nu Telšiū. Seniūnėjės cėntros. Īr M. Valončiaus vėdorėnė muokīkla, pašts. Miesta plans radijalėnis. Īr istuorėjės, dailės ė arkitektūras pamėnklu - noms, katramė 1850-1864 m. gīvena vīskops Motiejos Valončios, Šv. apaštalū Petra ė Paulė bažnīčė (seniausė Žemaitėjuo, pabūdavuota 1691 m.; bovosė katedra), medėnė Šv. Aleksandra bažnīčė (pabūdavuota 1804 m.), Žemaitiu vīskopīstės moziejos Varniū konėgū seminarėjės rūmūs.
Par miesta tek Varnelė, i pėitus nu miesta telkš Loksts. Varnē iēn i Varniū Regijuonėnė parka terituorėjė.
Istuorėjė
Miestielis iēn i senuobės žemaitiu gėntėis gīventas terituorėjės robežio. XIV o. dešėniajamė Varnelės krontė bova isėkūrusė Medėninku gīvenvėitė, 1314-1399 m. gīvenvėitė poulė krīžioutē (1320 m. mėnavuojamė kāp Medenike), 1389 m. žemaitē tuoj' vėituo krīžioutius somošė. XV o. dešėniajamė krontė isikūrė Varnē, katrūs 1416 m. pabūdavuota bažninčė, Vītauts Dėdlīsės ikūrė vīskopīstė. 1417 m. Medininkūs pabūdavuota katėdra, tās patēs metās gautas miesta teisės. 1417-1864 m. čė bova žemaitiu vīskopīstės cėntros. Nu XVI o. Medėninkā vadėname Varnēs. 1635 m. soteikta Megdeborga teisė. 1740-1864 m. čė bova Varniū konėgū seminarėjė. 1926-1931 m. miestė bova koncentracėjės stuovīkla. 1997 m. kuova 3 d. Prezidėnta dekreto patvėrtints miesta herbs.
Varnē XVI omžiou
XVI o. Varnē palėka vėino ėš svarbiausiu lituanistėnes koltūras cėntrū, ne tėktās Žemaitėjuo, no ė LDK. Žemaitiu vīskops Merkelis Giedrātis (1576-1609) sėikė ivīkdītė galotėnė vėsū luomū kristijanizacėjė. Tam tėkslou Varniūs sobūrė švėisiausius poetus, i vīskopėjė kanauninkās pasėkvėitė ė lėšuom aprūpėna istuorika Motiejo Strėjkovki, Lietovuos valstībės savaranakėškoma šalėninka, parašiosi ė 1582 m. ėšspausdėnosi „Lėnkėjės, Lietovuos, Žemaitėjės ė vėsuos Rosėjės kruonika", ė Mėkaluoju Daukša - liotovėšku katalėšku raštū rengieja.
Varniūs parėngts M. Daukšuos pargoldīts J. Ledesmas katekėzmos - pėrmasis katalėku katekėzmos LDK. M. Daukša palėka pėrmoujo lėteratūrėnės lietoviu kalbas kūriejo, vuo 1599 m. ėšleista anuo lietovėška „Puostėlė" - XVI-XVII o. svarbiausio lietoviu koltūras istuorėjės nutėkėmo. Dėdli darba atlėka pargoldītuos, pasėrīžėns pargoldītė dėdžiolė fuormata 632 poslapiu kninga i lietoviu kalba. Vīskops m. Giedrātis - tuo darba ikviepies ė leidies.
Konėgū seminarėjė
Varniūs nu 1623 ligė 1628 m. ė nu 1739 ligė 1864 m. veikė konėgū seminarėjė. Platiau aplė ano skaitīket straipsnie Varniū konėgū seminarėjė.
Bliuza naktis
Ož 2 km i pėitvakarius nu Varniū, Graužū suodnuo pri Lūkšta ežera, kuožnās metās lėipas mienesie būn bliuza festėvalės „Bliuza naktis".
Žīmė žmuonis
- Sėmuons Daukants (Simonas Daukantas; 1793-1864 m.)
- Untuons Baranauskis (Antanas Baranauskas;1835-1902)
- Untuons Strazdos (Antanas Strazdas; 1763-1833)
- Motiejos Valončios (Motiejus Valančius; 1801-1875)
- Untuons Vėinažindīs (Antanas Vienažindys; 1841-1892)
Nūruodas
Istuorėjė
Akmenė • Ariuogala • Gargždā • Jorbarks • Kelmė • Kretinga • Koršienā • Mažeikē • Naujuojė Akmenė • Palonga • Plongė • Raseinē • Rėitavs • Salontā • Seda • Skaudvėlė • Skouds • Šėlalė • Šiaulē • Tauragie • Telšē • Tītovienā • Ožvėntis • Varnē • Vėnta • Vėikšnē
|
Tas straipsnis nie ožbėngts. Tamsta galat pamačītė taisont. Ta žīmė bendra īr, tudie je galat, nauduokiet kuonkretesnė. |