Šatrėjės Ragana – skėrtoms terp pakeitėmu.
Idioma-bot (aptarėms | duovis) m robots Pridedama: es:Šatrijos Ragana |
Idioma-bot (aptarėms | duovis) m Kalbuos klaidū taisīms |
||
Eilotė 7: | Eilotė 7: | ||
== Biograėjė == |
== Biograėjė == |
||
Marija Pečkauskait |
Marija Pečkauskait gėmė 1877 metās kuov 8 dėin Medingienūs, sav muotinas S. Šiukštaites tėvīniē. Marijes tėvā, Stanislava i Anupros, bov apsišvėitė dvarininkā, kėlė iš kultūringū šeimū. Marija šeimuo bov vīriausia duktie, pu anuos dar gėmė sesou Sofėjė i bruolē Stapuons bei Vincos. |
||
1896 |
1896 metās, paskatinta draug P. Višinsk, Marija pradiej spausdint sav apsakimus Lietuvuos perijuodiniē spauduo. Tas pates metās ana išvažiav i Varšov, bitininkū kursus. |
||
1907 |
1907 metās Marija atsikraust i Pavandenes dvar, muokīt deviniū dvarininkū vakū. |
||
1905-1907 |
1905-1907 metās Marija išvažiav i Šveicarėj, Ciurich i Friburg universitetūs klaus etikas i pedagogikas paskaitū. |
||
1909 |
1909 metās pradiej mokītojaut Marijampuoles "Žėbor" mergaičiū pruogimnazijuo. Ana bov faktėška pruogimnazėjes vedieja. |
||
Prasidiejos I pasaulėniam karou su muotina i seserė atsikrauts i [[Židikai|Žėdėkus]], kor apsigīven pas sen draug konėg K. Bukont. 1930 |
Prasidiejos I pasaulėniam karou su muotina i seserė atsikrauts i [[Židikai|Žėdėkus]], kor apsigīven pas sen draug konėg K. Bukont. 1930 metās rašītuoja mėr. palaiduota [[Židikai|Žėdėkū]] [[Žėdėkū koplīčia|kapiniū koplīčiuo]]. |
||
== Kūrėnē == |
== Kūrėnē == |
18:28, 16 lapkristė 2007 atmains
Marija Pečkauskait - Šatrijuos Ragana (1877 m. kuov 8 d. Medingienus - 1930 m lėipas 24 Žėdėkus) - lietuviu rašītuoj.
Biograėjė
Marija Pečkauskait gėmė 1877 metās kuov 8 dėin Medingienūs, sav muotinas S. Šiukštaites tėvīniē. Marijes tėvā, Stanislava i Anupros, bov apsišvėitė dvarininkā, kėlė iš kultūringū šeimū. Marija šeimuo bov vīriausia duktie, pu anuos dar gėmė sesou Sofėjė i bruolē Stapuons bei Vincos.
1896 metās, paskatinta draug P. Višinsk, Marija pradiej spausdint sav apsakimus Lietuvuos perijuodiniē spauduo. Tas pates metās ana išvažiav i Varšov, bitininkū kursus.
1907 metās Marija atsikraust i Pavandenes dvar, muokīt deviniū dvarininkū vakū.
1905-1907 metās Marija išvažiav i Šveicarėj, Ciurich i Friburg universitetūs klaus etikas i pedagogikas paskaitū.
1909 metās pradiej mokītojaut Marijampuoles "Žėbor" mergaičiū pruogimnazijuo. Ana bov faktėška pruogimnazėjes vedieja.
Prasidiejos I pasaulėniam karou su muotina i seserė atsikrauts i Žėdėkus, kor apsigīven pas sen draug konėg K. Bukont. 1930 metās rašītuoja mėr. palaiduota Žėdėkū kapiniū koplīčiuo.
Kūrėnē
- „Margi paveikslėliai“ (1896),
- „Pirmas pabučiavimas“ (1898),
- „Dėl ko tavęs čia nėra?“ (1898),
- „Jau vakaruose užgeso saulėlydžiai“ (1900),
- „Rudens dieną“ (1903),
- „Viktutė“ (1903),
- „Iš daktaro pasakojimų“ (1904),
- „Atsiminimai apie broliuką Steponą“ (1939),
- „Sulaukė“ (išsp. (1906),
- „Vincas Stonis“ (1906),
- „Pertraukta idilija“ (1906),
- „Nepasisekė Marytei“ (1906),
- „Dėl tėvynės“ (1907),
- „Adomienė“ (1908),
- „Pančiai“ (1920),
- „Sename dvare“ (1922)
- „Irkos tragedija“ (1924)
- „Mėlynoji mergelė“ (1925)
- „Motina - auklėtoja“ (1926)