Gervė
Gervė (luotīnėškā: Grus grus) ī dėdlis paukštis, katros gīven bavēk vėsuo šiaurės Eurazėjuo, vuo žėima skrend i Afrėka, Artėmousius Rītus, Indėjė, Kėnėjė.
Ėšruoda[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]
Gervė ī gerā dėdlesnė kāp gožos, tor ėlgielesnius staibius ė kakla. Kūns švėisē pilks. Kakta, snapa apatė, pagorklis, spronds ė sparnū galā joudė. Skroustā ė kakla šuonā baltė. Ont petiū aug garbėnioutas plonksnas. Pakaušie skūra rīškē rauduona. Snaps roduoks. Staibē joudė.
Gervės sonkoms ī 3,9-7 kg, kūna augoms 60-66 cm.
Būds[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]
Gervės gīven tīrūs, lėiknūs, liūnūs, tonkiuos biržalies, alksnūs, šlapiūs pėivūs, turpīnies.
Tas ī nuognē gōslos paukštis, katros gīven nu žmuoniū atsto. Anas balsos žems ī, skomb panašē kāp trėmėts ė īr ėš tuola gerā girdams.
Gūžta kraun gervė ont žemės, ont sausesnė kēsa, anon pakavuo terp mindriu ė krūmaliu. Ded do keušio, katrė̄do būn pilkā žalio, so narīškiuom diemalėm. Perėn 30 dėinū.
Gervės Lietovuō atskrend kuova pabenguo aba balondė pradiuo, vuo ėšskrend spalė galė. Skrend dėdlēs polkās.
Jiedėms[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]
Gerviu jiedis ī sieklas, varmā, molioskā, slėikā, varlės, pelės. Tepuogi les pelkiu ougas, nug laukū - grūdus.