Mėzantruopėjė

Mėzantruopėjė – īpatīnga neapīkantas žmuonīm skvarma, kīlonti ėš pasėmėstėne puožiūre ī gīvenėma. XVI a. Nīderlandu dailėnīnks P. Breigelis mėzantruopa pavaizdava apsėgaubosi joudo apsiausto, vo abruozda apatiuo parašė žuodius: „Kuol sviets kopėns klastuos, nešiuojo gedola draboži“.

Mėzantruops ī svieta veiz pruo „joudus akoliuorius“ ėr vėskon mata tėk tamsiuom spalvuom. Ons nusėvīlėns, ītaros, gīven oždarā. Mėzantruopuo atruod, ka sviets īr tošts, primitīvos, anam vėsėškā neprėīmtėns. Ale mėzantruopėšks prietelius nabotėnā īr vėsėšks atsėskīrielis - ons gal torietė prietėliu ėr elgteis terp žmuoniū iprastā. Mėzantruopėjė kartās vėrst antropofuobėja – žmuoniū baime.