Stačiatėkībė

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
(Nusokta ėš Stačiatėkībe)
Paršuoktė i: naršīms, paėiška
Stačiatėkiū krīžios

Stačiatėkībe (gr. Oρθοδοξία pravuoslavībė, ortoduoksėjė) īr Rītū krėkštiuonībės krīptės, vėina ėš trėjū pagrindėniu krėkščiuonībės šakū. Neprėpažīst skaistīklas, atlaidū. Celėbats taikuoms tėktā vėinuoliams, švėntėkā prėval apsėžanītė, bet tiktā vėina sīki.

Pagrėndėnė šventīkla īr cerkvė.

Stačiatėkiū bažninčės[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Stačiatėkiū bažninčė, vėina krėkštiuonībės šakū, pradiejė kortėis Antėkas graiku koltūrėnie srėtie, pėrmiausē Vėdoržemė jūras basēna rītėniam šmuotė.

Stačiatėkiu bažninčės ožjem ontra vėita terp krėkštiuoniy skīriu vagol vierītuoju skaitlio (pu katalėku bažninčės).

Stačiatėkiu bažninčės īr liousas. Kīkvėina ėš anūm īr autokefalėnė, vadovaunama renkama vaduova, hierarkėjė skėras prėgolomā nug vairiū istuorėniū aplinkībiu, katruom Stačiatėkiu bažninčė vīsties. Šalep autokefalėniū bažninčiu, katruos jorėdėnēs ė dūšės klausėmās īr ė autonuomėnės bažninčės, katruos savaronkėškā tvark dėdliuojė dali vėdaus klausėmū, bet īr prėklausuomas nu autokefalėniū bažninčiu.

Bavēk vėsas stačiatėkiu bažninčės īr Ekomenėnės Bažninčiu tarības, sokortuos 1961 m., narės. Anuos dalīvaun ekomenėniam dialuogė so Katalėku ė Onglėkuonu bažninčiuom.

Svieta Stačiatėkiu bažninčės[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Stačiatėkiu cerkvė
  • Antiochėjės
  • Aleksandrėjės
  • Albanėjės
  • Bolgarėjės
  • Graikėjės
  • Grozėjės
  • Konstantėnuopuolė
  • Romonėjės
  • Rosėjės
  • Serbėjės

Kalėnduorios[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Stačiatėkiu bažninčė neprėjiemė katalėku puopėžiaus Grėgalėjė XIII-uojė ėnėcėjoutas kalėndorė refuormas ė tebnauduo Jolėjė kalėnduorio. Dieltuo stačiatėkiu vieras švėntiu čiesos pu biški tuolst nu katalėkū ė svieta kalėnduorė. Tēp stačiatėkē Kaliedas švėnt sausė 7 d., vuo ne groudė 25 d. (lig 1900 m. tas bova sausė 6 d., vuo pu 2100 m. bos sausė 8 d.). Dėl Velīku čiesa skaitliavėma būda katalėku ė stačiatėkiu Velīkū čiesos sīkēs būn vėinuods, vuo sīkēs skėras vėso mienėsio (Stačiatėkiu Velīkas gal' būtė balondie aba gegožie, vuo nīkūmet kuovė).