Tarību Sājonga

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Jump to navigation Jump to search
Союз Советских Социалистических Республик
Tarību Sājongas vieleva Tarību Sājongas herbs
(Truopniau) (Truopniau)
TSRS žemielopie
Gīvavėma laikuotarpis 1922 - 1991
Valstībėnė kalba Oficēlē valstībėnės kalbuos nebova. Faktėškā - rosu
Suostėnė Maskva
Pluotībė
 - Ėš vėsa
 
22 402 200 km2
Gyventojų
 - Ėš vėsa (1991)
 - Tonkoms
 
293 047 571
13/km²
Valiota Roblis
Čiesa zuona UTC +3 iki +11
Valstībėnis himnos Tarību Sājongas himnos
Interneta kuods .su

Tarību Suocēlėstėniu Respoblėku Sājonga (TSRS, trompiau Tarību Sājonga aba Suovietu Sājunga) - valstībė, gīvavos nu 1922 m. groudė 30 d. ligė 1991 m. groudė 25 d. TSRS valdė vėina glavna partėjė - komunėstu partėjė, katruos generalėnis sekretuorios bova tēpuogė TSRS vaduovs.

TSRS istuorėjė[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Sājongas pradė bōva 1923 m. lėipas 6 d., kumet Rosėjės Tarību Federacėnė Suocēlėstėnė Respoblėka, Ožkaukazės TFRS, Baltarosėjės TSR ė Okraėnas TSR pasėrašė Sājongas akta.

1934 m. siejės 18 d. TSRS bova prijėmta i Tautū Sāajonga.

Pu ontruos svieta vainuos TSRS bova vėina ėš magtīngiausiu svieta valstībiu. Ligė Stalėna smertėis valstībie vīkdīta totalitarėzma politėka, kūmet liuob būtė sosėduoruojama so nepritarintēs buolševiku rėžimou.

1991-12-31 valstībė galotėnā nustuojė egzėstoutė.

TSRS vaduovā[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Vladimirs Lenins 1922-1924 (SSRS ikories, valdė ligė sava smertėis)
Juosips Stalins 1928-1953 (valdė ligė sava smertėis)
Nikita Chruščiovs 1953-1964 (bova nušalīnts nu pareigū)
Leonids Brežnevs 1964-1982 (valdė ligė sava smertėis)
Jurėjos Andruopovs 1982-1984 (valdė ligė sava smertėis)
Konstantins Černenko 1984-1985 (valdė ligė sava smertėis)
Michails Gorbačiovs 1985-1991 (valdė ligė vasltībės žlogėma)

Šaltenē[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]