Vėrškėnėms

Vėrškėnėma aiškėnontis lietovėšks abruozdielis.

Vėrškėnėms īr fėziuoluogėnis pruocesos, katruo čieso mekanėškā sosmolkėnts jiedis kemėškā (paprastā fermentu pagelba) īr soskaiduoms i paprastesnius organėzma isėsavėnamus jongėnius. Vėrškėnėms būdėngs gīviams, tamė tarpė tēpuogė žmuogou. Vėrškėnont baltīmā palėikt soskaidītė ligė aminorūgštiū, onglėondėnē - ligė monosakaridu, rėibalā - ligė gliceruolė ė rėibiūju rūgštiu.

Būn 4 vėrškėnėma būdā:

• ėšuorėnis (būdėngs grībams),
• ertmėnis (būdėngs stoborėniams),
• vėrškėnėms lōstelės vėduo (būdėngs vėinalōstiams ė kai katriems kelelōstiams) ė
• simbiuotėnis vėrškėnėms (būdėngs termitams).