Vikipedėjės aptarėms:Žemaitėšks žuodīnielis

Page contents not supported in other languages.
Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.

Arkīvs

Naujė rastė žuodē[taisītė straipsnė wiki teksta]

Radau žuodi karaktuorios [1], katras reišk charakteris, ale sāraše vėituo anuo īr mažiau mandros: karakteris. Tai kon siūlat? --Vėskuonsos 17:47, 2008 rogpjūtė 8 (UTC)

Pas monės ta saka "karakteris". Yr vėins dalīks, kon reek atmintė - mes nekoram mondresnies kalbuos. Jok raštus tor parskaitītė kas :) Īpač klaidas kliūn (Zordsdavini) 195.250.189.105 07:33, 2008 rogpjūtė 13 (UTC)
Radau "Karaktuorio" :D Rasybas pamatuus. Je Girdenis saka, ta jauto reek nauduote. Diekou Viskonsaa :) Zordsdavini 14:45, 2008 rogpjūtė 14 (UTC)

Nie ož ka :) --Vėskuonsos 15:11, 2008 rogpjūtė 14 (UTC)

Mon ruods, ka rektom atīmtė tos žuodius katrei šīmto % īr tarėmi lėtovėško pagrėndo. Gadėnas vėsa žuodyna prasmie. Mon joukīngā atruod kumet dailē īr gražē, vo darbouteis – dėrbtė. Gieda mon diel tuokiū sudarėnietuoju. Jokela
Neprītaro tavėi, ka rēk atmestė bėndrus žuodius, nes kartās rēk pasėveizietė kāp anėi rašuos. Nu bet Tamsta ė sarmatlīva :D Pripažīsto, ka čė daug bėškė ė ne tēp padėrbta, ka ė "dailē" - čė sinuonėms, ale tonkiau nauduo nē lietoviu kalbuo, bet tas nepakeit žuodė "gražē". Aš siūlītiuo ne ėiškuotė kas kalts, bet besėruokounont apsprė̅stė bėndrā. Zorsddavini 195.250.189.105 06:33, 2008 rogpjūtė 29 (UTC)
Aš mėslėjo, ka nerēk rašītė plg. latvių, nes žuodē, panašė ī latvėškus īr kūršiu palėkėms. Jokela
Čė palē dabartėnė latviu bėndrėnė kalba. Tas gė netrokda :) Zordsdavini 23:19, 2009 sausė 1 (UTC)

Visumet patartiuo pasėnauduotė Dėdlioujo lietoviu kalbuos žuodīno. Bet veizietė žemaitiu pluotus!!!

Išversket taisiklīngā: vuožnos, kazalā. Jokela

Vuožnos - nežėnau (svarbos gal), kazalā ėrgė, jė būtom kazėlā - soprastiuo. Zordsdavini 15:21, 2008 siejės 10 (UTC)
Gal būtė, kad vuožnos znuočie judrus, aktyvus, keik ės babūnės čiesniu eso gėrdiejėns. Jokela

Ėšverskėt kon reišk znuoks, znuočītė. Jokela

znuočītė - reikštė. Zordsdavini 21:29, 2008 siejės 12 (UTC)

Ėšverskėt vėžla, striuoks. Paaiškėnkėt ėš kor traukat smagos. Neso nieka panašaus gėrdiejėns. Jokela

vėžla monėi sėinas so "nupiepelis", vāks katras nejied ė pan.
2 vižlà scom. (2) Ig, Klvr, Ldvn, PnmA, Br, Up, Kltn, Yl, Skd, vyžlà (2) Krok menk. vėpla, žioplys, ištižėlis, netikėlis: Ko ta vižlà kabinėjas pri munęs? DūnŽ. Kaip tu dręsi muni vižlà vadinti! DūnŽ. Toks jau vyžlà, kad eina ir griūva Nmj. Kur lendi, vìžla tu! Varn. Kad ją galas, vižlà išvadino! Pv. Ir anas, nor vižlà, atsistūmė rozum Prng. ^ Eina kap vižlà, nepavilkdamas kojų Ldvn. Slenka kai vižlà Grk. Vižlà vebroną sutvarkys Trk.◊
Plìnkšių vižlà didelis netikėlis, žiopla: Ką tas Plìnkšių vižlà padirbo – patelepijo ne į torą, ne į mietą Trk.[2]
striuoks - kāp "rūpestis", gal būtė ė "baimė".
×striõkas (sl.) sm. (2) NdŽ, Ds, Skrb, Brs, (4) Mrc, Slm, Jnš; L, FrnW, KŽ
1. Mšk, Ps baimė, išgąstis: Baisaus striõko buvo, vienam pasilikus Ds. Pradėjo skęst: kas te par striõkas buvo! Ps. Aš jam įvariau daug striõko Vv. Tas jau striokè, kad nepaimtų an darbą Ėr. O bobutė iš to striõko miltų kubilan įšoko (d.) Mžš. Aš sutikau te šunioką, man padarė tokį strioką NS1244.
2. Jnšk, Rk rūpestis, bėda: Dabar boba striokè su tuo kūlimu Slm. Jis tai iš to striõko neišeina (visada turi bėdų, rūpesčių) Slm. [3]
Zordsdavini 19:31, 2008 siejės 16 (UTC)
Veiluokā ėr vatīnka īr tas pats kas fufaika, da vėins sėnuonėms gal būtė tūbā. īr tuokia daina rosu učia učia učia rosėška vatīnka. Jokela
Pas mumis sakuom ašuoklē, kėtor matau parašīta vašuoklē. Kuoki varianta dietė ī žuodīna, kap sakuot? Jokela 11:24, 2008 siejės 25 (UTC)
Čė diskotoutėna vėita - vėinė saka "ondou" - kėtė "vondou", vėinė "vuožė" - kėtė "uožė". Čė būtom pri tuo rēkala. Aš pats sakau so "v", nuors mona buočios sakė be "v". Zordsdavini 23:32, 2009 sausė 1 (UTC)

Rēk pargoldītė[taisītė straipsnė wiki teksta]

Aksamuto –
Kenklė −
Atvoga –
drąsa Imstinėti –
Padryžti –
Stūga (kokarda) –
kaspinas Maskatinėti –
Tevelītė –
Plaga –
Rumka –
Užsignievoti –
supykti Patamka –
Donis –
Gnieva –
pyktis

Majadnē, bėt neapvažo ėr varaunos jau bova ėšversta žuodīne so vėsā kėtuom reikšmiem. Kas patėkslīns? Jokela 06:59, 2008 spalė 1 (UTC)

Svarstītėnė žuodē[taisītė straipsnė wiki teksta]

Nežėnau kėlmies žuodė biednos, ar anū tīnk dietė ī žuodīna ėr dėl targavuotė? Tuoks adaptouts slavėzmos. 193.219.88.20 09:34, 2008 siejės 30 (UTC)

Siūlītiuo "adaptoutus" slavėsmus rašītė, vuo tuokius kap "staniks" - ne. Zordsdavini 09:26, 2008 spalė 2 (UTC)
Vo kāp so žuodiu mondros? A ons tīnk čė? Jokela 06:30, 2008 spalė 7 (UTC)
Daukonta knīnguo liūtas rašuoms levas, vo orėgėnalalėška – lawas. Kās siūluot sunuormīntė mūsa tarėmou? Jokela 10:42, 2008 spalė 24 (UTC)
Ta pas Daukonta tas pats "levs", tik tas lawas ožrašīts lėnkėškā, jė būtom "lavs", ta būtom ožrašīts tou čieso: "ławas" ;) Nes "l" bova visumet minkšta. Zordsdavini 20:51, 2008 spalė 27 (UTC)

Varteiuojau S. Stanevičiaus, jē toki žėnuot, knīnga varčiau. Tatā uns bovis nuo raseinėškiu ėr navėsi anuo žuodē mon prėtīnk, tad siūlau jomi apsūdītė:

  • statumas (šiurkštumas, grubumas), - čė daugiau parkeltėnė prasmė. Nauduo ė lietovē (gė, stačiokas) Zordsdavini
  • karis (karas), Daukonts sakė: karė Zordsdavini
  • dingstis (manymas),
  • išduoti (išleisti, išspausdinti),
  • teiksmas (palankumas),
  • špilmonėlis (dainorėlis?),
  • sugrieti (sugauti), a nábūs pralēsta -b-? Zordsdavini
  • jeib ir (nors, kad ir)

Jokela 13:21, 2008 lapkristė 5 (UTC)

Varlakurkis − 1) laikas, kada varės kurkia (Ggr), 2) melagis (perk., Varn)
Varlakurkis − 1) laikas, kada varlės kurkia (Ggr), 2) ...
--Kusurija 16:31, 2009 gegožė 29 (UTC)

Radau tuokia knīnga aukštaitiaus. Tėnās bova žuodīnielis. Daug žuodiu identėšku slavėškīm, panašiuos kėlmies kāp ėr žemaitėškė, tačiau bova ėr tuokiū, kor mūsūsė neso gėrdiejis sakont. Papruobīket atrastė sāsajas so Žematėja, ar anei gal būtė prėskėrtė prī mūsa žuodīna: Adverija – stakta Alupka – cheminis pieštukas Armota – patranka Asbukas – abėcėlė Asiolka – mažytis galąstuvas Bakanas – kepalas Bašlikas – kapišonas Benzinka – žiebtuvėlis Bezdai – alyvos Branzaletas – apyrankė Brukas – akmenų grindinys Bumašnikas – piniginė Burlečiai – batai trumpais auliukais Cirkulis – skriestuvas Čebatai – auliniai batai Čejus – arbatas Čyravoti – adyti kojines Drimoti – snausti Dunkčius – stogas Fironka – užuolaida Grebenys – šukos Inbričkėlis – arbatinukas Jaknos – kepenys Kabūras – dėklas Kaliekas – invalidas Kamzielka – liemenė Karasinas – žibalas Karbatkos – nėriniai Klemka – skendė Klepoti – kniedyti Krustai – žagarėliai Kurkė – kalakutas Lockavas – malonus Lineika – liniuotė Liulka – pypkė Lomkos – bažnyčios klaupsuoliai Makabardai – žandenos Markatnas – nusiminęs Maslionkos – pasukos Medokai – klumpės Molatas – metalinis kūjis Napilnikas – dildė Nasturkos – žemčiūgai Navatnas – keistas Nažutka – palaidinė Padlagas – grindys Padunktis – pastogė Pajalnikas – lituoklis Palivonas – molinis puodas Pamurauka – pamatai Patkava – pasaga Pasūda – indai Piela – pjūklas Plenčikas – belaisvis Praskaukos – braškės Priemetis – išgąstis Procė – darbas Ravas – griovys Reikos – bėgiai Seklyčia – svečių kambarys Spatkelis – lėkštutė Spraunas – vikrus Strielba – šautuvas Ščiras – sąžiningas Ščiulniai – sandariai Ščiotka – šepetys Šiaučius – batsiuvys Šlėga – medinis kūjis Špyžius – ketus Špricas – švirkštas Šustras – judrus Tetratka – sąsiuvinis Undarokas – sijonas Utaruoti – šnekėtis Zomka – spyna Zostauka – užtvanka Žadna – šykštus Žiponas – švarkas. 193.219.88.20 08:50, 2008 lapkristė 6 (UTC)

Čėšėtā kėtė žuodē kor rēk jūsa nuomuonės aple žuodiu ītraukėma/naītraukėma ī žuodīna:

Zdraicė – išdavikas
+ (daukontėnis, dā " Mžk, Vkš, Vv, Mrc nenuorama, padauža: Kur tau jis nusėdės – toks zdráica Vlkv. ") Zordsdavini
Buntaunykas – maištininkas
 ? nžn (- nes -ykas, ta ne žemaitėka prīsaga) Zordsdavini
Tyrionka – žiauri moteris, kankintoja
 ? (palē "tėruons", tėisiuog kāp rašītė tironė -> tėruonka, bet prīsaga slavėška) Zordsdavini
Mišiūgana – lengvabūdis, vėjavaikis
Svietkas – liūdytojas
Raškažninkas – prabangiai gyvenantis
Rundinas (rondėns) – apvalus, apskritas
Ragažis – šakų šluota arba vanta
Kumurnus – išpuikęs, pasipūtęs
Palivarkas – dvaras, sodyba
Prarakas – pranašas
Šėporius – prievaizdas, prižiūrėtojas
Agradninkas – sodininkas
Kucharka – virėja
Vynogradas – vynuogių augintojas
Protektorka – globėja, užtarėja
Slūžanka – tarnaitė
Naravuotė – apgauti
Kupka – taurė

Padiekėtau +/- ar ītrauktė žuodius, ar ne. Jokela 12:39, 2008 lapkristė 6 (UTC)

Kėti tarmėški[taisītė straipsnė wiki teksta]

Lietoviu kalbuos žuodīnė īr nuognē prėmūrdīta tarmėškus, īskaitont žemaitėškus, žuodiu. Kėti žuodē būn pažīmieti paprasčiausē tarm.. Prašīčiuo pakomentoutė, a paskėjē žuodē būn kamė žemaičiūse vartounamė, a ne, ėr ar anums rēktom ītrauktė.
Žugara – bjaurybė, nenaudėlis
Žmonysta – svečiavimasis, viešėjimas, iškilmė
Žleberioti – vos skaityti, skiemenuoti
Žiužė – pikčiurna
Žiežara – pikčiurna
Žiemvėjis – šiaurinis vėjas
Žiemospirgis – didelis šaltis, speigas
Žiaunenti – pamažu žiaumoti
Žiaudrus – 1) žvarbus, 2) šiurkštus, 3) rupus
Žemėveiksliai – naudmenos
Žėglis – burė, stiebas
Važnyčioti – vedelioti
Vazotis – valkotis
Vampazyti – vambryti, taukšti
Valkus – patvarus
Valka – klanas
Valiza – lagaminas
Valyvas – geras, doras, lemtas
Valdonas – valdovas
Valandėtas – nepastovus
Vaizdautis – vienam į kitą žiūrėti, mylėtis, susitikinėti
Vaizbūnas – pirklys
Vaizbauti – prekiauti
Vaizba – prekyba
Vaidykla – teatras
Vaidentuvė – vaizduotė
Vadoklis – vadeiva
Bau – ar, gal
Bergžti – nokti, brūsti, kietėti
Bingus – gražus, smarkus, nupenėtas (apie arklį)
Bingti – įsigalėti, įsisenėti
Byrà – prikuliami grūdai
Boti – paisyti
Brotis – brolis
Bruožti – brėžti, braukti
Bukietas – puokštė
Cenata – klijuotė
Cinas – alavas
Čirti – skursti, nykti
Daba – papuošalai
Daboklė – arešto nabai
Degsnė – išdegusi vieta
Dergna – dargana, šlapdriba

Monėi vėn "bokiets" žėnuoms, ale ė tas slavėzmos. Zordsdavini 23:35, 2009 sausė 1 (UTC)

Dalelītės[taisītė straipsnė wiki teksta]

Žemaičiūse nadaug tie šegatis dalelīčiu, bet egzėstoun tuokiū intertarmėšku, tad siūlîket, a rēktom ī mūsa ruoda îtrauktė paskiesnes dalelītes:

Begu – ar, bau
Kana – kažin (vartojama samplaikose)
Ava – aure (antai, štai, ten)
Beg – ar, gal
Baugi – argi, gal, bene
Bau – ar, gal
Jokela 11:45, 2008 lapkristė 15 (UTC)

Siūlau nenauduotė šėtū. Gė toram sava, pvz.: vėituo "bau" - "būktās". Zordsdavini 23:37, 2009 sausė 1 (UTC)

„Ziwato“ termėnuoluogėjė[taisītė straipsnė wiki teksta]

Kap žėnuot, bova tuoksa žemaitiu leidėnīs „Ziwatas“. Vartiau anuo „indeksa“, kamė bova surašītė vėsė žuodē palē eila vagol anum vartuojėma tonkoma. Išrėnkau dali dažniausiu žuodiu, katrei tor būtė apsūdītė. Toupat torio nusėdīvītė, ėš kor žemaičiūs tėik nuognē svetėmībiu, jēgo ta knīnga da rašīta lėgi Tretiuoje LDK padalėjėma.
Mūka – kančia
Smūtkas –
Luoska – malonė
Macė – jėga
Slūga – tarnas
Zokanas –
Prarakas –
Pakarniai –
Pakara –
Nobažnas –
Madlytva –
Blagaslavoti – <r> Cnata –
Nobažniai –
Pazgardyti –
Apjovyti –
Pryklodas –
Prova –
Abliūbienyčius –
Akrūtnas –
Kozonius –
Musyti –
Ašrus –
Rožnus –
Atboti –
Asablyvas –
Lementavoti –
Majestotas –
Mėčius –
Pakalenė –
Pakusa –
Procė –
Palyčkavoti –
Žebravoti –

Ne LDK padalėjėma, bet ATR. Tās čiesās lėnku bova prestėžėnė kalba, vėsė muokītė bova tėisiuogē sosėdūrė̄. Nūdėinuo jau anėi skomb svetėmā. Zordsdavini 23:42, 2009 sausė 1 (UTC)

Žemaitėški lietoviu rokonduo[taisītė straipsnė wiki teksta]

Lietovē tonkē nasopront, ka daug žuodiu ī bendrėne rokonda īr parėjėi ėš mūsa, žemaitiu arba koršiu, kraštū. Kėlst klausėms: kon darītė žuodīne so žemaitėškās lietoviu adaptoutas žuodēs? Daba tuokia sėtoacėja ėšēn, kad anei būktās pavuogtė a mės anū atsėsakei esām? Jokela

Nesamuonė :) Jok "balondis, puosiedis" īr mūsa nauduojamė. Mėslėno, ka nerēk krēptė diemesė i tō :) P.S. Jokela, nauduok ~~~~, tumet būs ė data, vuo dabā kartās pasėmeto - skaitiau jau a dā ne. --Zordsdavini 06:58, 2008 siejės 23 (UTC)

Žuodīnielie īr nemažā žuodiu so rinkėma prasmiem. Nuoriečiuo girdietė pasisakīmu, a gal ėš katrūm žuodiu sumontoutė vėina tāp dėdlē trūkstama – pasirėnkėms.

  • Apskėrtėišrinkti
  • Jautuotėisklausinėti, rinkti žinias, teirautis
  • Lasītė - rinkti
  • Mėtrautėdairytis, žvalgytis, norint išsirinkti
  • Sosėvadintė - sukviesti, surinkti

Jokela 11:24, 2008 groudė 5 (UTC)

Mon nė vėins nelimp. Zordsdavini 23:06, 2009 sausė 1 (UTC)

Kadongi jau toram nemažā žuodiu tamė žodīnė siūlītau ožregėstroutė prašīma Mediawiki ku atidarītė atskėra pruojekta Vikižuodīnō. Tenās tvarkėngiau būto galėma aprašītė kuožna žuodi, so pavīzdēs, ėš kor ons kilima īr, ė tt. * Hugo pasėruokavėms 16:42, 2008 groudė 9 (UTC)

Vuo kuo tėn rēktom, ka patvėrtėntom, nes nunās anėi sogrėižtiejė̅ īr - nelēda sokortė latgaliu ė prūsu vikipedėju. P.S. a "žuodīns" žemaitėšks žuodis? Zordsdavini 05:07, 2008 groudė 10 (UTC)

A nevartuotėns barbarėzmos?[taisītė straipsnė wiki teksta]

Čė toram apsprė̅stė a žuodis ī netinkams aba tinkams nauduotė, nuors ė barbarėzmos īr, kumet ėškilst neaiškoms arba nuoras pakeistė statosa jau priskėrtam žuodiou.

  • Aptavuotė − apsiūti pakraščius tam tikru raštu, daryti aptus (pol. "haftować")
Čė specėfėnis žuodis. Aš linkės anūn priskėrtė pri nauduojamu. Karto ėr apts. Zordsdavini 23:13, 2009 sausė 1 (UTC)

Siūlītiuo tam straipsniou priskėrtė prīsaga [[Vikipedėjē:]], nes ons īr nė torėnė poslapis, vuo daugiau naudėngs resorsos. --Vėskuonsos 12:47, 2009 lėipas 11 (UTC)

žemalė - žemēlė
rūnītė - rašītė
ėškūra - žiežėrba
trepės - laiptā
žiuobris - taurs
stuočka - karutis
teliega - karutis
krasė - kėdie
vītiuotė - vaikītė
vėjėks - vaikītuos (tas katros vaikuos)
nagažiuotė - aižītė (pvz. aižītė žīrnius); "stūmdīt" maista po torielka (kumet nėsi alkans).
ėinas - ratu/vežėm dalis prė katrū īkīnkuoms arklīs
abciūgas - replės
piliavuotė - dilīnt/dīldītė
pečios - pečios ī pečios :)
apnarslē - untveidis, naduojams kīnkont arkli
kerepieža - kreivakuojis/šleivakuojis
lepežiuotė - trīptė; pritrīptė āsla
palka - pagalīs, kuots
purpčiuotė - uor gadīntė :)
zbitkītėis - dibavuotėis
papeisuokē - smilkinē
pluonėms - smilkinīs/momenielis
kāuks - vels (velnians)Velks 21:16, 4 sausė 2012 (EET)[atsakyti]

Kėita Ė (Ẹ) raidie[taisītė straipsnė wiki teksta]

Žemaičiu kalba tor vėina ypatinga unikuma, katras anon išskėr iš kitū kalbū i tarmiū, i katras yr žemaičių gramatikuo kažkap keistā pralests i neužfiksouts - tai yr kėituoji Ė (Ẹ) raidie. Panašë tarās kāp anglu kalbuo (THE)

Kap pavyzdžiou;


Vėlks (Vẹlks)- vilkas (ė ir l - tariama žemai, kietai) Ontā vẹlks - štai vilkas Pvz. "jegu ons iš paskuos vėlks ton šaka, vẹlks anuo piedu nabmatys" - Jeigu jis iš paskos temps tą šaką, vilkas jo pedų nebematys.

Tėlts (Tẹlts) - tiltas

Sėlpnus (Sẹlpnus)- silpnas



Visūs tūs žuodžiūs Ė (Ẹ) tarās kėitā


Žuody "kėits" raidie Ė nesitar žemā i kėitā, o žuody "Vėlks (Vẹlks)" tarās žemā i kėitā.

KLAUSĖMS A nereikietu žemaičiu kalbuo naujuos raidies, keituosės  ?

Siūlau rašyti E su brukšneliu aba taškeliu apačiuo  ;) 78.60.220.129 23:09, 7 vasarė 2023 (EET)[atsakyti]

Tamstā siūlītiuo ožklaustė Žemaitiu koltūras draugėjė. Mes nauju taisīkliu nemėslėjam, rašuom, kāp daugoma žemaitėškā rašītė muokontiu žemaitiu raša. Daba īr ėšleista žemaitėška gramatėka kalbėninka Pabriežas, anuo nuormėnta žemaitiu rokunda čiuonās vaduovaujamuos. --Vėskuonsos (aptarėms) 14:27, 8 vasarė 2023 (EET)[atsakyti]
Tėkrā aš čia kuo nors nekaltėnu, tiesiog pastebiejau tuokė dalyka i pasiūliau padistkutoutė :) 78.60.220.129 12:25, 9 vasarė 2023 (EET)[atsakyti]