Vuokītėjė

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Jump to navigation Jump to search
Bundesrepublik Deutschland
Vuokītėjės vieleva Vuokītėjės herbs
Vuokītėjės vieleva Vuokītėjės herbs
Valstībėnis himns: Vuokītėjės himns
Vuokītėjė žemielapie
Valstībėnė kalba Vuokītiu kalba
Suostėnė Berlīns
Dėdliausis miests Berlīns
Valstībės vaduovā Joachim Gauck
Prezidents
Angela Merkel
Kanclerė
Pluots
 - Ėš vėsa
 - % ondėns
 
357 021 km² (61)
2,18%
Gīventuoju
 - 2016 lėipa (progn.)
 - Tonkoms
 
82 521 653 (16)
231 žm./km² (37)
BVP
 - Ėš vėsa
 - BVP gīvėntuojou
2005 (progn.)
2 454,00 mlrd. $ (5)
29 800 $ (20)
Valiota Eurs (€)
Čiesa zuona
 - Vasaras čiesos
UTC +1
UTC +2
Liousoms
Ikūrėms
Padalėnėms
Sovėinėjėms
Verdunės taika (843)
1871 sausė 18
1949 gegožės 23
1990 spalė 3
Interneta kuods .de
Šalėis tel. kuods +49

Vuokītėjė - dėdliausė vagol prieteliu skaitliu valsībė Euruopuo, vėina ėš ES ikūrieju. Robežiounas šiaurie so Šiaurės jūra, Danėjė, Baltėjės jūra, rītūs so Lėnkėjė ė Čekėjė, pėitūs so Austrėjė ė Šveicarėjė, vuo vakarūs so Prancūzėjė, Lioksemborgo, Belgėjė ė Nīderlandās.

Istuorėjė[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

 Crystal Clear app korganizer.png  Šėtam straipsnie īr gausoms žemaitėškas rašības ė gramatėkas klaidū
Prašuom pataisītė klaidas ė paskum ėštrėntė šėta pranešėma

Jau maždaug prīš 2500 metu dabartėnės Vuokītėjės terituorėjuo apsėgīven germanā, pėitūs, Alpies' - retā, vuo i vakarūs nu anū - keltā. I o. pėitėnes žemes bova ožkariautas ė ijungtas i Ruomas imperėj. Per didliūji tautū kraustīmuos (IV-VI o.) sosėkūrė Bavarėjės, Saksuonėjės, Tiūringėjės, Frankuonėjės ė kėtas ginčiū hercuogīstes.

IX o. suėros Ruomas imperėjē, hercuogīstes ieje i Vuokītėjes karalīstė, katra zars praidejė vadintėis Teutuonū karalīstė. Lig pat XIX o. dabartėnes Vuokītėjės terituorėjuo gīvava šėmtā smolkiū karalīsčiū ė kelias dešimtīs neprėklausuomū miestū.

XII-XIII o. Saksuonėjės konėgaikštē pradiejė Krīžiaus žīgiūs i Rītū Euruop prīš paguonis. Net do šimtemtiūs anei miegėna pakrėkštītė Lietova, Žemaitėjė ė kėtas Rītū valstībės, ale tas anim tep i nepavīka. Galiausē 1410 m. pu Žalgėrė mūšė vuokītē galotėnā pralaimiejė.

1871 m. Vuokītėjė sosėvėinėjė Prūsėjės iniciatīvo (dėltuo ėlg laik vastībė vadėnuos ne Vuokītėjė vuo Prūsėjė). XX o. pradžiuo šales tapa untruoje pasaule valstībė. Vuokītėjē rēkiejė naujū žaliavū ė naujuos rinkas, dėltuo ana praidejė Pėrma Svieta vaina, katrū čīsta praluošė. Ale 1933 m. i valdė atejes Aduolfos Hitleris apėntās sukielė vaina ė ontra karta per pusšimti metū Vuokītėjė bova sotrioškinta. 1945 m. vaina laimiejusiū valstībiū sprendėmo Vuokītėjė bova padalinta i 4 zuonas. JAV, Prancūzėjės ė Jongtėnės Karalīstės zonuos' 1949 m. bova ėkorta Vuokītėjės Federacėnė Respoblėka, vuo TSRS zonuo - Vuokītėjės Demuokratėnė Respoblėka. Praejos 40 metū, 1990 m., abėdvė Vuokītėjės sosėjongė.

Ekonuomika[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Vuokītėjė īr vėina galingiausiū svieta pramuoniniū valstībiū, katra užjem ontra vėit svieta prekībuo pu JAV. Nuors per Ontra Svieta vaina daugoma pramuonės imuoniū ė bova sogriauta, no nemažė naudėngūjū iškasenū telkėnē, žmuoniū darbštoms ė JAV kapėtala investicėjės, dėdėlė indėlē i muoksl ė naujū teknoluogijū kūrėma šali greitā pakielė iš griuviesiū. Ūke plėtuotė skatėna ė gerė kelē, tonkos laivībā tinkamū opiū ė kanalū tinklos. Žemes ūkis Vuokėtijuo īr baisē aukšta līge, ūkininkā pasėik itin gerū rezoltatū.

Vakarū ė Rītū Vuokītėjē sosėjungos i vėina valstībė, šėik tėik somamžiejė krašta dėrbinsėnas augėma tempā. Ė nuors VDR pėrmava tarp bovusiū socēlistėniu šaliū, ale ne tėik ka prilīgtom VFR.

Svarbiausės Vuokītėjės kasības pramuonės šakas - rusvūjū ė akmens ongliū, gelžėis, neptas ė doju, cinka, švina, droskū gavība. Vuokītėjė ėšgaun tiktā 1% svieta naudingūjū iškasenū, vuo suvartuo aplė 10%. Dėltuo baisē daug an ivežama iš kėtū žemīnū.

Vuokītėjės pramuonė valda dėdėjē gamības sosėvienėjėmā, vadėnamė koncernās. Vuokītėjės kemėjės pramuonė sotelkta pri Reina - Reina-Rūra, Maina ė Manheima, Leipcigė ė Halie. Vuokītėjė užjem pėrma vėita svietė vagol kai katrū kemėjės prėkiū dėrbinsėnas māst. Ana tenk 20% chemėjės gaminiū ekspuorta. Ženuomė BASF, Henkel, Bayer koncernā, katrėj gamėn vaistū, plastmases, dažus, pluošt, trašas ė kėtkū.

Pu JAV ė Japuonėjės , Vuokītėjė užjem tret' vėit svietė vagol padėrbamū lėngvūjū mašinū kieki. Volkswagen, Werk, Adam Opel, Daimler-Benz, BMW, Ford-Werke mašinū gamīklās ėsėkūroses daugėlie Vuokītėjės miestū.

Klimats[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Klimats īr vėdutiniū platumū, pėitū krīptė laipsnėškā pereinuntis iš jūrėne i žemīnini. Žėimuos ė vasaras temperatūrū skėrtomā šiaurie nier dėdėlė. Sausė vėdotėnė temperatūra šiaures vakarūs aplė 1, šiaures rītūs - -1, vuo pėitūs aplė 3 laipsnius. Tiktā Alpies ana nukrint lig -10, -11 laipsniū. Vuokītėjės žemomuo ė Reina slienė laukā žaliuon vėsa žėima. Sėniga danga, jeigo ė sosėdara, ta vakarūs' laikuos baisē trumpā, vuo rītūs aplė puora nedieliū. Vėdore Vuokītėjės kalnūs snėigs, nelīgo kuoks aukštis, išsilaika 3-5 mienėsius.

Vasaras šėlčiause mienėse vėdotėnė temperatūa šiaurie būn aplė 15-18 lapiniū, vuo pėitūs - 18-20 laipsniū. kalnūs lėias vėdotėnė mienėse temeperatūra - 14-16 laipsniū. Pėitū Vuokītėjės gėliūs, viejė neožpptamūs slieniūs lėipas temperatūras vėdorkis - daugeu kāp 20 laipsniū. Ė tėn gerā ėšaug šėlom miegstontės vīnuogės ė tebuoka.

Krėtuliū ligumuo iškrėnt 600-800 mm per metus, neaukštūs' kalnūs' - aplė 1000 mm, vuo Alpies - 1500-2000 mm. Krėtuliū maksėmoms būn vasaras laikė.


Žemīnā

Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka

Euruopa

Airėjė | Albanėjė | Andora | Armienėjė | Austrėjė | Azėrbaidžians | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Grozėjė | Islandėjė | Ispanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksemborgs | Makeduonėjė | Malta | Moldavėjė | Muonaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Torkėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vuokītėjė