Vuortinklė
Vuortinklė, kėtap vuortinklis, vuortinglis, vuortinglė, vuortinklīs ī tuokis vuorū rezgams tinklos. Vuora pėlvali ī tuokės vuortinklėnės liaukas, katruos ėšleid uorė stingstontė baltīmėnė medega, tas ī, vuortinklėni sėlka, ėš katruo pėn vuortinklė. Ont galėniu staibiu vuorā tora tuokius kap šokas šepetokus, katrās tikslē nurezg sava tinkla.
Vuorā truobesiūs ožvuortinklioun vairės kertės, ožkabarius, palobės, pabalkius, uorė anūs rezg terp mediu, terp žuoliū, krūmūs. Maži vuorā rezg mažotės vuortinklės žuolies, augalūs, ont žemės. Vuortinklės pavėršios lėpnos ī, ta prī anou prilimp vairūs skaraidontis ė ruopėniejontis varmā: mosis, erkės, koisē, mosolā, pleštekės, kondis, skrozdės ė kėti. Pajotė̄s vuortinklė vėrpteliejėma, vuors sava siūlās sosok nabaga, anou nūtročėj ė sojied. Vuortinklė spierē apdolk, nūdrīkst, tūdie vuors kuožna dėina tora regztė naujė.
Vasaras pabonguo, pagadnuom rodenė dėinuom (par „buobu vasara“) vuorā vuortinklėm kraustas i naujės vėitas, tūdie tou čiesou galėma ožveiziet daug sklandontiu vuortinkliu.
Žmuonis liuob dietė vuortinklės ont ruonu.
