Ūkis
Ūkis ī kam tās prīgolontė ė nauduojama žemė, tepuogė anuo esontīs truobesē, rakondā, mašėnas ė kėtuokė teknėka, rēkalinga darbam dėrbtė. Pėrmiausē ūkis rēšk suoda kaimė, katruo ūkininks dėrb žemė aba laika gīvuolius, tepuogė ciels anuo gīvenėms – truoba, kėti truobesē ė padargā. Bet ūkio gal būtė šaukiams ne tėktās vėina žmuogaus sklīps no ė kuokis bėndrā prīveizėms aba valstībėnis ūkis: pavīzdžiou, miškū ūkis, katros kert medė, žovėninkīstės ūkis, katros laik tvėnkėniūs žovis, dvara ūkis palėvarks, katra prīveiz puona valstėitē. Tarībėnie gadīnie nuognē ėšplėta valstībėnē ūkē – kalkuozā, anūs žmuonis lioub būs prīverstė dėrbtė krūvuo. Prī kalkuozū tonkē liub būs dėdli gīvuoliū ūkē – fermas. Vielībesnēs laikās kalkuozā parsimainė i žemės ūkė bendruovės.
Platesnė rēkšmė ūkis ī vėskos, ka žmuogos dara, ka gautom kuokė medžiagėnė nauda (īpatingā jiedi, apriedus, nomus) savėi ė sava šeimā. Tuokė prasmė ūkis līgos akanuomėkā ī.