Švėntas Mėšės
Išvaizda
(Nusokta ėš Švėntas Mėšes)
Švėntas Mėšės (ėš luotīnū r.: missa - atleistė) - tonkiausē ireišk Vakarū Krėkštiuoniu lėturgėjės apeigas, katrū čieso dalėnama Šv. Kuomunėjė. Ton vardo vadėnams ė šmuots so Eucharistėjė nesosėjosiu liuteruonu apeigū (īpatėngā Skandėnavėjės šalies).
Šv. Mėšės īr sodarītas ėš dvījū pagrėndėniu daliū: Žuodė ėr Aukuos lėturgėju. Žuodė lėturgėjės meto klausomuos Dieva žuode, Bažnīčes muokīmā tėisū, išpažīstams tikiejėms ė prašuoma maluoniu savėj ė bažnīčē. Aukuos lėturgėjė apjem aukuojėma, perkeitėma ė sosėvėinėjėma (Šv. Kuomunėjės prijėmėm).
- Mėšiū pradžė. Pasėrėngėms gailestiou ė maldā.
- Ižongėnė gėismie
- Krīžiaus žėnklos.
- Gailestė akts (Kyrie).
- Garbies gimnos (Gloria).
- Ižongėnė malda (Kolekta).
- Žuodė lėturgėjė. Dieva žuodė klausīms ė atsėlėipėms
- Skaitėnē (ėš Senuojo Testamėnta ė Naujuoje Testamėnta, Evangelėjė).
- Tarpėnē gėiduojėmā.
- Homilėjė.
- Vieras ėšpažėnėms.
- Vėsoutėnė malda.
- Aukuos lėturgėjė.
- Atnašū paruošėms.
- Atnašū atnešėms.
- Aukuojėma gėismie.
- Eucharistėjės malda. Sanctus („Švėntss“) gėismie. „Tievė Mūsa“ malda. Agnus Dei („Dieva Avinieli“) gėismie.
- Komunėjė.
- Mišiū pabaiga.