Senuobės baltu švents kūlis
Paguonībė īr muonoteistėniu judaėzma, krėkštiuonībės ė ėslama vieru vierītuoju nauduojams termėns, katros skėrts apibūdėntė senasės, vėitėnės vieras.
Tas žuodis īr kilėma nu luotīnėška paganus, katros reišk „kaimietis“, ė daugiausia nauduots vėdoromžēs ė kumet Ruomas imperėjuo ivesta krėkštiuonībė, kāp valstībinė viera. Par ėlga čiesa vėdoromžēs tas žuodis igava menkinamajė reikšmė. Vėdoramžēs priemos krėkštiuonībe greitiausē krėkštiuonēs patapdava miestietē ė aukštoumenė, vėinoulīnā liuob kūrės miestūsė, anūsė dėrb muokīklas ė skriptuoriomā, tudie krėkštiuonims bova lengviau pasėikiams raštos ė muokslos. Vuo suodosė tėik Ruomas imperėjės gadīnė, tėik vėdoromžēs gīventuojē bova dėdesnie atskėrtī nu kėtū loumu ė laikiesė sava tradicėju, dielē šėta daug kor paguonībė sosėmaišīdava so krėkštiuonībė ė liuob bova praktįkoujamas draugum. Kap katruosė šalīsė senuosės liaudėis vieras palīgėntė senē īr iteisėntas ė keravuojamas istatīmu ė praktėkuojamas draugum so iveistuom (pvz. šintoėzmos Japuonėjuo, aba šamanėzmos Kuorėjuo. Daugomuo Euruopas vėitu tuokė sitoacėjė pasėlėka lėgė mūsu čiesa - bažnītėnis kalenduorius ė šventės ožguož senasės paguonėškas šventes ė papruotios. Ale diel gluobalėzacėjės ė svieta vainū senuobėnē papruotē nuognē spartē nīkst, ritualā ėš religėnė gīvenėma pasėtraukė i etnuograpėje.
Judaėzmė paguonim (gojim) bova vadinamė vėsė katrė negarbėna žīdu dieva. Svietė isėgaliejos krėkštiuonībē vėsė nekrėkštiuonīs bova vadinamė Bėblėjuo esontiu luotīnėšku žuodiu gentilis (paguonīs).
Daugiau...
Keistė
|
Vėsas straipsniu kateguorėjės 
