Žemaitėjė

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Paršuoktė i: navėgacėjė, paėiška
Žemaitėjė
Žemaitėjės vieleva Žemaitėjės herbs
(Platiau) (Platiau)
Žemaitėjė žemielopie
Suostėnė Telšē
Pluots ~21000 km²
Gīvėntuoju ~0.5 mln.
Dėdliausis miests Šiaulē
Kuokē valstībē priklausa Lietova
Valiota Lits (LTL)
Čiesa zuona
 - Vasaras čiesos
UTC +2
UTC +3
Valstībėnis himnos Žemaitėjės himnos
Interneta kuods .LT
Šalėis tel. kuods 370
Luopaitiu pėliakalnis. Rėitava sav.
Žemaitiu istuoriks S. Daukants

Žemaitėjė - krašts, esontis vakarū Lietuvuos Respoblėkuo. Ana īr vėina iš Lietuvuos istuorėniu etnuograpėniu regėjuonu. Ožjem aple 21000 km². Gīven aple 500000 gīvėntuoju. Šiaurie robežios ēn so Latvėjė, tuoliau jau Lietovuo so Aukštaitėjė (Šiaulē imtėnā), pėitūs - so Sūdova, kompoks so Rosėjė, vieliau so Mažuojė Lietova, vakarūs - pri Palonguos sėik Baltėjės jūra. Istuorėnės robežios rītūs īr palē Neviežė, bet iprastā tā palē Dubīsas opė. Istuorėnės suostėnės īr bovosės kelės: Medėninkā, Raseinē. Dabā laikuomė Telšē.

Žemaitėjės luotīnėšks ėr onglėšsks pavadėnėms Samogitia.

Žemaitėjės istuorėjė

Smg seinas.png

Vėizėkėt glavna straipsnė: Žemaitėjės istuorėjė

Dabartėnė Žemaitėjė sosėformava tėk XIX omžeus pabinguo, lėgė to čėsa Žemaitėjė ožėmė dėdlesne terėtorėjė nē dabartėnēs čėsās.

Žemaitėjės vards ė anuos konėgaikštē (Vīkints ė Gerdvils) minavuojami 1219 m. Galiča-Vuolīnės taikuos sotartī. No anie mosiet nebova pėrmi žemaitiu kongėgaikštē. Vagol legėnda aple Palemuona, pėrms žemaitiu konėgaikštis bova Borks. No tūmetėnė Žemaitėjė bova vadėnama terituorėjė daugiau dabartėnie vėdorė Lietovuo (terp Dubīsas ė Švėntuosės), nekāp vakarūs. No paskum asėmėliave koršius, žėimgalius pasėstūmė vakarūp. Vakarū ė rītū žemaitius tumet skīrė Karšuvuos girė. Žemaitiu konėgaikštē kuonkorava so Mindaugu diel Lietovuos sousto. XIII o. vakarū Žemaitėjė ožkariava vuokėitē. Teipuogi šiaurie bova kėits kalavėjoutiu uordėns, no žemaitē, vadovaunamė Vīkinta ana nogaliejė Saulies mūši 1236 m.

Žemaitėjės konėgaikštīstė bova vėina ėš pagrėndiniu LDK daliū. LDK net kelissīk bova žemaitius parleidos i krīžioutiu ronkas - 1382 m. Dubīsas sotartėm, 1398 m. Salīna sotartim ė 1404 m. Raciuonža sotartėm. No žemaitē visumet nuognē prėišėnous vuokėitiam ė anū pėlnā nebova ožėmtė. Karšovuos žemės bova pastuovē poldiniejamos vuokėitiu ė pavėrta dīkra. Puo Žalgėrė mūšė, bova pasėrašītas Torūnės ė Mielna taikuos, ė krīžioutē daugiau nebpoulė Žemaitėjės. 1413 m. bova pradiets žemaitiu krėkšts. No čė bova stėpri baltu viera ė žemaitē da ėlgā prėišėnuos krėkštiuonėm. Varniūs (Medėninkūs) ikorta Žemaitėjės vīskopėjė.

Žemaitėjuo diel anuos autuonomėškoma, suocėalėnės padėities baudeva nebova tuokė sonki kāp Lietovuo ė tudie čė spartiau vīstės koltūra. 1569 m. Žemaitėjė draugom so Lietova patapa Žečpuospolėtas dalim. Ana itraukta ė Žemaitėjės seniūnėjė, katra drėikės nū Palonguos lėgė Kiedainiu ė nū Žagarės lėgė Kībartu. Suostėnė bova Varnē, sodarė 28 tijūnėjės. Nū 1441 m. LDK konėgaikštis patapa ė Žemaitėjės konegaikštiu tudie krašts vadėnts Žemaitėjės konėgaikštīste.

Paskum Žemaitėjė patapa carėnės Rosėjės dalėmi. XIX o. aktīvē pradiejė vėiktė Žemaitiu lietovėškasis sājodis - bova pradiets koltūras, istuorėjės, etuograpėjės tīriniejėms. Ėpatėngā nosėpelnės tuos gadīnes pritelis bova Sėmuons Daukants, katros parašė žemaitiu istuorėjė. Puo sokėlėmū koltūrėnė žemaitiu vėikla aprėbouta, pradieta naikėntė kataliku viera, lietoviu ė žemaitiu rašts. Žemaitiu žemiesė bova aktīvūs knīgnešē.

Lietovai pasėikos liousoma 1918 m., Žemaitėjė bova kāp neatskėriama Lietovuos dalis, no toriejo nemažū etnuograpėniu-tautėniu skėrtomu. Vėins ėš valnuos Lietovuos prėzidentu, Aleksandrs Stolgėnskis bova nū Žemaitėjės. Smetuonėnie-pruofašėstėnie Lietovuo bova stengiamasė kū grėitiau vėsėškā solėitovėntė žemaitius. Žemaitiu plents patapa pagrėndine Lietova ė Žemaitėjė jongėnte arterėjė.

Par sovėitu gadīne Žemaitėjė da labiau solėitovėnta - daugums žemaitiu ėšvažėniejė po vėsa Lietova ė daug lietoviu atvīka i žemaitiu žemes. Daug mondrū žemaitiu ėšvežta i Sibėra. Nebova sotėika juokiu salīgu vīstites žemaitiu koltūrai. Viel Lietovai patapus liuosai, žemaitiu salīgas pageriejė - prasėdiejė kultūras atgėmėms. No da paslėka biedu diel žemaitiu kāp tautuos neprėpažėnėma, žemaitiu ruodos sovaržīma. Tačiau kūrias žemaitiu partėjės, uorganėzacėjės, draugėjės, katruos sėik žemaitiu teisiu apgīnima.

Žemaitėjės valdė

Nūnā Žemaitėjė vagol istatīmus īr vėsėškā inkorporouta Lietovuos dalis, netorėnti juokės savivalduos. Ana ivein ī Telšiū, Šiauliū, Klaipiedas (dalės), Tauragies, Kauna (dalės) apskrėtis. Žemaitėjės koltūrā ė ruodā atstovaun Žemaitiu kultūras draugėjė. Tēpuogi vėik pats savi pasėskelbis Žemaitėjės parlaments ė anam vadovaunantis „žemaitiu prezidėnts“ Justėns Burba, katras sėik Žemaitėjės autanuomėjės ė apelioun ī ėstuorėnius faktus, kāp pavīzdīs, ka ES torietu somokietė žemaitiam, ka anie apgīnė Euruopa nū muongolu. Žemaitėjės parlaments neatstovaun žemaitiu kalbas ī koltūros.

Tēp pat dā vēk aktīvėstu gropės, katruos sėik žemaitiu tautuos iteisėnėma (Ontans Kontrims, Egidijus Skarbalius ėr kt.).

Alė dėdliuojė žemaitiu dalės ėšpažīst sava ėšskėrtėnoma nu lėkosės Lietovuos dalėis, bet īr prīš Lietovuos ėr Žemaitėjės dalėnėmus polėtėnie pluotmie.

Žemaitē tēp pat dėdlē palaika latvios, katrėi, kāp ė lietovē, žemaitiu savėmuonie īr tėkrė bruolē.

Žemaitėjės geuograpėjė

Žemaitėjės regėjuona pagrėndėnė dali ožėma kalvouta, paskotėnė aplediejėma sodarīta Žemaitiu aukštoma. Ana drėikias lonku nū Skouda rajuona lėgė pat Neviežė basėina. Aukštiausė Žemaitėjės vėita īr Medviegalė kalns (234,6 m), tēpuogi da īr aukšti Šatrėjės (228,7 m) ė Girgždūtės (228 m) kalnā. Vėsė šėtė kalnā īr ont Žemaitiu ondensīruos kalvīna. Pėitū Žemaitėjuo drėikias Karšuvuos žemoma, parskirta Vilkīškiu kalvagobrė. Vakarėnė dalī īr žema Pajūrė žemoma, katra driekės lėgė pat Baltėjės jūras. Žemaitėjėi priskėriams pajūrė roužs Palonguo. Patiuo šiaurie īr šmuots ėš Latvėjės ateinontiuos Korša aukštomuos, a Vėntuos basėinė drėikias Vėntuos vėdoropė žemoma. Vakarėnė posė Žemaitiu aukštoma laidias i Rītū Žemaitiu plīnaukšte a paskum i Vėdorė Lietovuos žemoma.

Žemaitėjė īr vėdotėniu platomu klimata joustuo. Čė uorā geruokā skėrias nū Lietovuos uorū. Diel Baltėjės jūras artoma ė Žemaitiu aukštomuos žemaitiu žemie ėškrėnt daug daugiau krėtoliu nē Lietovuo. Kadongi vėsom regėjuonė būdėngas uora masės ėš vakarū šmuota, nū Baltėjės, sonkūs lėitaus debesē ožsėkabėn ož aukštomū, ėpatėngā Žemaitiu ondenskīras kalvagobrė, i palėik daugel krėtoliu anū šlaitous. Pati šlapiausė Žemaitėjės (ė vėsuo Lėitovuo) vėita īr Laukovuo ėr i pėitus nū Rėitava. Čė par metus vėdotinėškā ėškrint vėrš 900 mm krėtoliu. No tuo patiuo Laukovuo tēpuogi īr bove (2002 m.) ka par vėsa mienesi (rogpjūti) neėškrėta ni laša krėtoliu. Ėinont tuolīn nū Laukovuos krėtoliu mažiej - Žemaitiu aukštomuo cėntrė ėškrent 850-900 mm, a dėdiuojė daugomuo Žemaitėjės 700-850 mm par metus. Pati sausiausė krašta vėita īr irinki Šiaulius - čė par metus ėškrėnt mažiau nē 550 mm. Daugoms krėtoliu Žemaitėjuo ėškrint vasaras ė rodėnė čieso (lėipa, rogpjūti, sieji, spali) lėitaus pavėdalu. No žemaitiu žemie ėškrėnt i daug snėiga - vėditinis snėiga donguos stuoris īr 25-30 mm, no 1931 m. Laukovuo bova ožfėksouts Lietovas rekuords - snėiga donga bova 94 cm stuorė. Ėinont lėnk pajūrė snėiga donguos stuois mažiej, ė sniegs ėšsėlaika trompā (pri Palonguos mažiau nē 70 dėinū).

Žemaitiu aukštomas netuol Tverū
Tėpėšks Žemaitėjės eglīns

Žemaitėjuo vīraujanti temperatūra lėipas mienesi īr aple 16°C ė mažā skėrias par vėsa pluota. Tiktās pri Tauragies ė Šiauliū īr šėltiou nē 17°C. No žėima, sausė mienėsi šėltiausė īr pri jūras - vėdotėnėškā -3°C. Rītum uors šaltiej: Žemaitiu aukštomuo -4-5°C, a pri Kelmės šaltiau -5,5°C. Žemaitėjuo būdėngi viejā ėš vakarū, tēpuogi ėš šiaurės nū nedažnā būn ėš rītū a pėitū. Smarkiausės viejs īr pri jūras (vėd. 5 m/s), lėkosiam pluotė (4-4,5 m/s). Žemaitėjuo būn mažiausē saulietu dėinū par metus (līginont so Lietova). Tas īr diel tuo ka debesē nū jūras ožstrėng aukštomuosė. Pats "tamsiausias" regėjuons īr trikampis Platelē-Telšē-Rėitavs, čė par metus būn mažiau nē 40 saulietu dėinū par metus. Daugiausia saulietu dėinū īr pri jūras (>55 d.).

Diel dėdlė krėtoliu kėikė Žemaitėjuo īr tonkus hidruograpėnis tėnkls. Dėdliuoji Žemaitėjės dalis ivein i Nemona basėina, šiaurie īr Vėntuos basėins, patsā šiaurės rītinis šmuots pakliūn i Lėilopės basėina a vakarūs i Bartovas basėina. Dėdliausė žemaitiu opė īr Vėnta. Anuos dėdesnė ėntakā īr Vardova, Virvītė, Vadakstė. Pėitėniu robežiom tek Nemons. Anuo basėina svarbiausės opės īr Jūra, Minėjė (žemaitiūs tėktās aukštopīs), Šešovis, Dubīsa, Mitova. Žemaitėjuo tēpuogi īr Mūšas, Bartovas aukštopē. Puo gausiū lėitū žemaitiu opės smarkē patvinst. Žemaitiu aukštomuo īr nemažā ežerū: Plateliu (dėdliausės ė gėliausės), Lūksts, Mastis, Plinkšiū, Seduos, Tausals, Bėržulis, Riekīva ė kt. No pėitū ė rītū Žemaitėjuo ežerū zars nier. Tēpuogi īr nemažū pelkiu: Kamanas, Tītuvienu tīralis, Reiškiū tīrs, Laukesa, Didīsā tīrulis.

Pagrėndinā Žemaitėjuo būdėngi jaurines pelkines ė velienines jaurines dėrvas, mėškous, pri ežerū da īr pelkiniu dėrvu. Ož Vėntas opės i Karšovuo prasided velienines gliejines dirvas, tēpuogi īr labā nedaug jauriniu šilāniniu, velieniniu karbuonateniu ė aliovėniu. Geoluogėnė prasme Žemaitėjė nier tortėngs regijuons - čė īr tėktās smolkūs žvīra, smielė, muolė telkinē, no pri Naujuosės Akmenės ožtatā gausu klintiu ė dolomita.

Žemaitiu žemies nier labā mėškėngas līginont so Lietova. No čė, nekāp Lietovuo vīraun spėglioutiu (īpatėngā egliu) mėškā. Pagrėndėnē eglīnā īr Rėitava, Kuliu, Teneniu, Pagramontė mėškā. Karšuvuos giriuo daugiausė īr pošīnā. Tēpuogi īr nedėdliū lapoutiu ė mėšriū mėškū. Lėkusie pluotā daugaiausė īr pėivas, dėrvuonā. Žemaitėjės gīvūnėjė smarkē nesėskėr nū Lietovuos. Žemaitiu žemie īr paslėkē da nemažā vėlkū, īr lūšū. Daugoms žėndouliu īr zuikē, lapės, stirnas, elnē, vuoverės, brėidē, kiaunės ė kt. Senuovie žemaitiu gėriuosė gīvena meškas, katras īr žemaitiu sėmbuolis, nū jau senē anū nelika. Plateliu ežerė gīven reta žovis ežerinis sīks, opėsė pasėtaik lašėšu, šlakiu. Žemaitėjės gamta īr sauguoma Žemaitėjės naciuonalėnėm parkė, Pagramontė, Rambīna, Varniu, Vėntas, Salontū, Kurtuvienu, Žagarės, Tītuvienu, Dubīsas regėjuonėniūs parkūs, Vėišvilės ė Kamanū rezervatūs bē gausībiej draustėniu.

Žemaitėjės ekuonomėka

Žemaitėjuo nier smarkē ėšvīstita pramuonė a daugiau žemės ūkis. Pagrėndėnē pramuonės centrā īr Šiaulē, Mažeikē, Gargždā, Telšē, Tauragie, Naujuojė Akmenė. Maista (pėina pruoduktu, mēsuos, alaus, dounas; daugel miestu), tekstiles (Šiauliūs, Plongie, Tauragie), mašinu (dvėratē, televizuorē - Šiauliūs), naptuos pardėrbima (Mažeikiūs), baldu (Gargždūs), statībiniu materjalu (N. Akmenie, Koršienūs, Tauragie, Gargždūs) ė kt.

Žemaitėjuo augėnami kvėitē, linā, rogē, rapsā, bolbes, daržuovės, rītūs - cokrėnė ronkelē. Derlėngiausė rajuonā īr Kelmės, Raseiniu, Jorbarka. Augėnami galvijē, paršā, vištas. Īr kelets žovu augėnima firmu (Pasroujė, Paopīs, Bubē, Laikšės). Žagarie ė Pagiegiūs veisiami žėrgā.

Žemaitėjė kert kelets svarbiū transpuorta arterėju: autuostrada Kauns-Klaipieda, plentā Paneviežīs-Palonga, Suovietsks-Rīga, senuovėnis Žemaitiu plents ė kt. Svarbiausi gėlžkelē: Vėlnios-Klaipieda so atšaka lėnk Mažeikiu, Suovietsks-Radvėliškis. Laivounama opė īr tėktās Nemons.

Žemaitėjės torėzmos

Žemaitėjė tor dėdlė naėšnaudoute torėzma potencėjala. Žemaitėjuo īr poikė gamta ė namažā ėšlėkosio koltūrėsniu, ėstuorėniu, relėgėnio arkitektūras pamėnklo.

Dėddliuojė ožsėine torėsto dalės atvīkst ėš Latvėjės, Lėnkėjės, Ėspanėjės, Suomėjės ė Švedėjės. Dėdlė dalės anu aplonka Žamitėjės nacijuonalėnė parka. Namaža torėsto atvažiou lėipas mienesiė ī Žemaitiu Kalvarėjuo ēnonius atlaidos.

Žemaitėjės žmuonis

Vėikšniū miestalis
Žemaitėjės suostėnė - Telšē

Daugiausē Žemaitėjuo gīven žemaitē, jė veizietė kap i atskėra prieteliu gropė, tumet lietovē dėdliausē sosėkoncentravi īr miestūs ė rītū Žemaitėjuo, dā īr ė nadaug rusu ir kėtu tautībiu. Latvėjės parobežie īr latviu. Tonkiausē gīvenami īr Šiauliū, Plongės, Telšiū rajuona, īpatėngā abelnā tū rajuonu cėntrus. Retiausē apgīvendintė īr Šėlalės, Kelmės, Akmenės rajuonā. Īpatėngā retā gīvenama īr Juonėškė rajuona Gāžātiu seniūnėjė, katruo īr tėktās 4 kaimā.

Žemaitėjuo īr dėdliausės gimstamums ė mažiausės smertingums vėsuo Lietovuo, diel šėta čė īr dėdliausias gīventuoju priaugėms. Jēgo neskaitliounont emigracėjės, Žemaitėjės gīventoju priaugims īr 0-3 gīventuojē ont 1000 gīventuoju. Dėdliausės priaugims īr Mažeikiu, Plongės, Šilalės, Rėitava rajuonūs. Žemaitėjė tēpuogi nier labā orbanėzouta: Šėlalės, Skouda rajuonūs miestu gīventuoju skaitliu nesėik 35%, Telšiū, Plongės, Akmenės rajuonūs 50-65%, smarkiausē orbanėzouts īr Šiauliū rajuons (>80%).

Pat dėdliuoji daugoma gīventuoju īr katalikā. Da īr bėški pruotestantu, ateistu, pravaslavu. Īr mažos skaitlius senuovėnės baltu vieras atstuovu.

Žemaitėjės miestā

Pėlna miestu sāraša veiziekat Žemaitėjės miestā.

Miestā, katrūs gīven nu 20000 gīvėntuoju:

Šiaulē Mažeikē Telšē Tauragie Plongė Kretinga

Miestā, katrūs gīven nu 7000 gīvėntuoju:

Palonga Gargždā Koršienā Jorbarks Raseinē Naujuojė Akmenė Kelmė Skouds

Miestā, katrūs gīven nu 1000 gīvėntuoju:

Šėlālė Rėitāvs Ariuogala Vėnta Akmenė Tītovienā Vėikšnē Skaudvėlė Salontā Varnē Seda

Mažesnė miestā:

Ožvėntis

Žemaitėjės kultūra

Kuoplītstolpis Žemaitėjuo

Žemaitiu kultūra itakava senuovėnė baltu viera, paskum atiejosi krėkštiuonībė, asimiliacėjė so lietovēs. Nū paguonībės čiesā īr ėšlike daug alkū, alkakalniu, šventvėitiu, kapīnu (mėlžėnkapiu). Krašta istuorėjė atmen daug pėliakalniu. Ėš perkūna čiesa ī dabartėnė žemaitiu kultūra pariejė legėndas, sakmes, padavėmā, dainės. Žemaitėjė ėlgiausė vėsuo civilėzuotuo Euruopuo ėšlaikė sava prigėmtine viera. No paskum, ka ė prėivartėniu būdu parvesti ī krikštiuonībe, palėka dėdlēs katalėkās. Žemaitėjuo kāp nėikur kėtor pri suodiu, pale plentus īr pėlna krīžiu, kuoplītstolpiu, senuobėniu kapeliu. Zars kuožnam kaimė īr kuoplītielės so Marėjės skolptūriela. Daug bažnīčiu. Žemaitėjės parobežī, Šiauliū rajuonė īr onėkalus Krīžiu kalns. A Žemaitiu Kalvarėjė kāp ė Šėlova īr svarbūs savuo vieras ėšpažinėmā cėntra. Čė vīkst atlaidā, ī katrus sosėrenk tūkstontē žmuoniu.

Žemaitē īr ėšlaike sava senas, da nū paguonībės čiesa ėšlėkosias dainavėma tradicėjes. Dainės īr skombios, meliuodinguos, daugēbalsės. Žemaitėjuo vėik daug mozėkas kuolektīvu, katrie sauga sava senuovėne onėkalia mozėka. Tēpuogi nūnā gīvoun ė šiūlaikėnė žemaitėška mozėka. Kuogera patsā garsiausis žemaitiu dainininks īr Žėlvėns Žvagulis, katrs dainuo žemaitėška pop mozėka. Žemaitėjės varda vėsuo Euruopuo garsėna dainininkė Aistė Smilgevičiūtė, katra Euruovėzėjuo sodainava žemaitėška daine Strazds.

Žemaitiu žemiesė ožaug daug garsiū rašītuoju, puoėtu, istuorėku, koltūras žmuoniu. Žemaitėjė Lietovai padovanuojė tuokius prietlius kāp Žemaitė, Sėmuons Daukants, Šatrėjės Ragana, Vītauts Mačernis, Muotiejos Valončė, Mairuonis ė da daug kėtū. Nū Žemaitėjės kila Lietvuos prėzidėntā Rolands Paksos, Aleksandros Stulginskis, premjėrs Gedėmins Vagnuorios, euoparlamėntars Eugenijus Gentvilas.

Nūruodas

Featured article star Straipsnis Žemaitėjė īr paskelbts pavīzdėnio, tas reišk, ka ons īr pripažints vėino geriausiu žemaitėškas Vikipedėjės straipsniu. Jēgo veizėt, kāp pagerėntė straipsni nekenkont priš ta darītam darbou, vėsumet prašuom prisėdietė.