Lietova
Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
|
|||||
 |
|||||
| Valstībėnė kalba | Lietoviu | ||||
| Suostėnė | Vėlnios | ||||
| Dėdliausis miests | Vėlnios | ||||
| Valstībės vaduovā | Dalė Grībauskātė
Andrios Kobėlios
Prėmjiers
|
||||
| Pluots - Ėš vėsa - % ondėns |
65 300 km² (120) 1,35% |
||||
| Gīventuoju - 2005 III ketvėrtis - Tonkoms |
3 412 600 (125) 52,50 žm./km² (114) |
||||
| BVP - Ėš vėsa - BVP gīventuojui |
2004 62,44 mlrd. LTL (75) 18 174 LTL (48) |
||||
| Valiota | Lits (LTL) | ||||
| Čiesa zuona - Vasaras čiesos |
UTC +2 UTC +3 |
||||
| Liousoms Paskelbta
Pripažinta TSRS okopacėjė Atkorta Pripažinta |
Nu Rusėjės imperėjas 1918 vasarė 16 1920 lėipas 12 1940 rogpjūtė 3 1990 kuova 11 1991 siejės 6 |
||||
| Valstībėnis himnos | Lietovuos himnos | ||||
| Interneta kuods | .LT | ||||
| Šalėis tel. kuods | 370 | ||||
Lietova (lt. Lietuva) - Šiaurės Euruopas valstībė pri Baltėjės jūras. Anuos suostinė īr Vėlnios. Lietova robežounas so Latvėjė, Baltarosėjė, Lėnkėjė, Rosėjė (Kalėningrada srėtėm). Lietova īr JTO, ES ė NATO narie.
Torėnīs |
[taisītė] Istuorėjė
Rašītėniūs šaltėniūs Lietovuos vards pėrma lėika pamėnavuots 1009 metās (Kvedlinburga analūs). IX-XII omžēs vīka Lietuvuo bovosiu baltu gentiu jongėmosis ė egzėstava konfederacėjėnė Lietovuos valstībė. XIII omžiou ontram ketvėrtie Lietovuos žemės sosėjongė i Lietuvuos konėgaikštėjė (vieliau Lietuvuos Dėdliuojė Konėgaikštīstė, LDK).
XIII-XIV o. LDK ėšauga i galinga valstībe. 1386 metās Lietovuos dėdliajam konėgaikštiou Juogailā palėkos Lėnkėjės karaliom, 1387 metās Lietova bova ėr apkėkštėta. 1413 apkrėkštīta Žemaitėjė.
1569 m. pasėrašios Lioblėna onėjė, Lietovuos ė Lėnkėjės persuonalėnė unėjė palėka dvėjū šaliū konfederacėjė (Abėjū Tautū Respoblėka).
Pu 1795 m. tretē Abėjū Tautū Respoblėkas padalėnėmā dėdliuojė dalis dabartėnės Lietovuos terituorėjės palėka Rosėjės valdiuo. Ožnemonė atėteka Prūsėjē.
1918 m. vasarė 16 d. bova paskelbta aple Lietovuos valstībės atkorėma.
1919 m. Lietova kariava so buolševėkās ė bermuontėninkās. 1919-1920 m. vīka ginklouts konflikts so Lėnkėjė diel Vėlnė ė Sovalku kraštū.
1940 m. Lietova uokopava Tarību Sājunga.
1988 m. Lietovuo sosėkūrė Lietovuos Parsėtvarkīma Sājūdis, katras jiemė sėiktė Lietovuos nepriklausomībės. 1990 m. kuova 11 d. Lietova (pėrmuojė ėš Tarību Sājungas respoblėku) paskelbė aple ėšėjėma ėš Tarību Sājongas.
2004 m. kuova 29 d. Lietova palėka NATO narė.
2004 m. gegožė 1 d. Lietova palėka Euruopas Sājongas narė.
[taisītė] Puolitėnė sistema
Lietovos Respoblėka īr daugiapartėnėparlamėntėnė demuokratėjė. Valdīma sistema: parlamėntėnė demuokratėjė.
Šalėis vaduovs - prezidėnts, renkams tiesiuoginiūs rinkėmūs pinkiū metū kadencėjē. Prezidėnts skėr ministra pėrmėninka (tvėrtėn Seims), ministra pirmininka tėikėmo skėr mėnėstros. Īr vīriausėsis kariniū pajiegū vaduovs, tēp pat skėr vėsū teismū (ėskaitont ė Kuonstitucine teisma) teisiejus. Prezidėnts formoun Lietovuos ožsiene puolėtėka.
Istatimū leidžiamuoji valdė: Istatimū leidžiamuoji valdė prėklausa vėinū rumū Lietovuos Parlamėntou - Seimou. 141 Seima narīs renkams keturims metams, posė (71) - tėsiuogē, kėtė 70 vagol partijū sarašus (propuorcėnė rinkėmū sistemo). Tik daugiau nego 5 pruoc. sorėnkės partinis sarašos gaun vėita Seimė.
Vīkdomuoji valdė: Vėriausībė (vaduovaun Mėnistros Pėrmėninks).
Narē i savėvaldībiū tarības renkamė tėsiuogē, mer renk tarība. Užtėkrėnėmou, ka apskritie būto laikomuos Konstitucėjės ė istatimū, vėriausībė skėr kėkvėinuos apskrėtėis viršinink.
Rinkėmū teise Lietovuo tor vėsė prietėlē, katrie tor 18 metū. I Seima gal būtė renkamė prietėlē nu 25 metū, ī prezidėntus gal kandidatoutė prietėlis ne jaunesnis nego 40 metū.
[taisītė] Prezidentā
[taisītė] 1918-1939
- Antanas Smetona 1919 balondė 1 - 1920 bėrželė 19
- Aleksandros Stulginskis 1922 groudė 21 - 1926 bėrželė 7 pėrms kuonstitocėnis prezidėnts
- Kazīs Grinius 1926 bėrželė 7 - 1926 groudė 19
- Antanas Smetona 1926 groudė 19 - 1940 bėrželė 15 atējė ė valdė pu parversma.
- Antanas Merkīs 1940 bėrželė 15 - 1940 bėrželė 17 prezidėntou Antanou Smetonā palėkus Lietova, ējė prezidenta pareigas
[taisītė] Nu 1990 metu
- Algėrds Brazausks 1993 vasarė 25 - 1998 vasarė 26
- Valds Adomkos 1998 vasarė 26 - 2003 vasarė 26
- Rolands Paksos 2003 vasarė 26 - 2004 balondė 6 nušalints nu pareigu par apkaltuos procėsa.
- Valds Adomkos 2004 lėipas 12 - 2009
- Dalia Grybauskaite 2009-daba
[taisītė] Admėnėstracinis suskīrstīms
Lietovuos terituorėjė suskīrstīta i 10 apskritiū. Apskritis sudara 60 savėvaldībiū - 9 miestū, 43 rajuonū ė 8 naujā sodarītas 2001 metās. Savėldībes suskaidītas i 546 senionėjes.
- Lietovuos apskrėtīs:
[taisītė] Geuograpėjė
Laukā ė pėivās ožjem 57 % , mėškā ė krūmā - 30 % , pelkes - 3 % , vėdaus ondenīs - 4 % , kėtas žemes - 6 % terituorėjės.
Lietovuos klėmats īr vėdotėnėškā šėlts vėdutiniū platumū, ėš jūrėne pereinuntis i žemīnin.
| Žemīnā |
|
Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka |
|
Airėjė | Albanėjė | Andora | Armienėjė | Austrėjė | Azėrbaidžians | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Grozėjė | Ėslandėjė | Ėspanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksembōrgs | Makeduonėjė | Malta | Moldavėjė | Monaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Torkėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vokėitėjė |
