Lietova

Lietuvos Respublika

(Platiau) (Platiau)
Lietova žemielapie
Valstībėnė kalba	Lietoviu
Suostėnė	Vėlnios
Dėdliausis miests	Vėlnios
Valstībės vaduovā	Dalė Grībauskātė Prezidėntė Andrios Kobėlios Prėmjiers
Pluots  - Ėš vėsa  - % ondėns	65 300 km² (120) 1,35%
Gīventuoju  - 2011 III ketvėrtis  - Tonkoms	3 218 064 (125) 49 žm./km² (114)
BVP  - Ėš vėsa  - BVP gīventuojui	2004 62,44 mlrd. LTL (75) 18 174 LTL (48)
Valiota	Lits (LTL)
Čiesa zuona  - Vasaras čiesos	UTC +2 UTC +3
Liousoms Paskelbta Pripažinta TSRS okopacėjė Atkorta Pripažinta	Nu Rusėjės imperėjas 1918 vasarė 16 1920 lėipas 12 1940 rogpjūtė 3 1990 kuova 11 1991 siejės 6
Valstībėnis himnos	Lietovuos himnos
Interneta kuods	.LT
Šalėis tel. kuods	370

Lietova (lt. Lietuva) - Šiaurės Euruopas valstībė pri Baltėjės jūras. Anuos suostinė īr Vėlnios. Lietova robežounas so Latvėjė, Baltarosėjė, Lėnkėjė, Rosėjė (Kalėningrada srėtėm). Lietova īr JTO, ES ė NATO narie.

Istuorėjė

Rašītėniūs šaltėniūs Lietovuos vards pėrm kārt pamėnavuots 1009 metās (Kvedlinburga analūs).

XII omžiou prasėdiejė baltu gentiū jongėmuosis ī konfederacėjės, Vuolīnės sotartis tū poikē paruod, ka žemaitiu, aukštaitiu (deltuviu, nalšienu), lietuviu ėr kėtū žiemiu konėgaikštē tou čieso sodarėniej sajūngas.

1251 m. Lietoviu konėgaikštiou Mindaugou ožpoulus Žemaitiu konėgaikštiaus Vīkint pėlė Tverūs, Vīkīnts nožoduoms ėr žemaitiu konėgaikštėjė sojūngama so Lietuvuos konėgaikštėjė, tēp sokorama Lietuvuos Dėdliuojė Konėgaikštīstė, LDK.

XIII-XIV omžiou LDK ėšauga ī galīnga valstīb'. 1386 metās Lietovuos dėdliajam konėgaikštiou Juogailā palėkos Lėnkėjės karalio, 1387 metās Lietova apkėkštėjama. Po Žalgėrė kariēs 1413 m. apkrėkštīta ė Žemaitėjė.

1569 m. pasėrašios Lioblėna onėjė, Lietovuos ė Lėnkėjės persuonalėnė unėjė palėka dvėjū šaliū konfederacėjė (Abėjū Tautū Respoblėka).

Pu 1795 m. tretė Abėjū Tautū Respoblėkas padalėnėmā dėdliuojė dalis dabartėnės Lietovuos terituorėjės palėka Rosėjės valdiuo. Ožnemonė atėteka Prūsėjē.

1918 m. vasarė 16 d. bova paskelbta aple Lietovuos valstībės atkorėma.

1919 m. Lietova kariava so buolševėkā ė bermuontėninkā. 1919-1920 m. vīka ginklouts konflėkts so Lėnkėjė diel Vėlniaus ėr Sovalku kraštū.

1940 m. Lietova okupava Tarību Sājunga.

1988 m. Lietovuo sosėkūrė Lietovuos Parsėtvarkīma Sājūdis, katras jiemė sėiktė Lietovuos nepriklausomībės. 1990 m. kuova 11 d. Lietova (pėrmuojė ėš Tarību Sājungas respoblėku) paskelbė aple ėšėjėma ėš Tarību Sājongas.

2004 m. kuova 29 d. Lietova tāpa NATO narie.

2004 m. gegožė 1 d. Lietova tāpa Euruopas Sājongas narie.

Puolitėnė sistema

Lietovos Respoblėka īr daugiapartėnėparlamėntėnė demuokratėjė. Valdīma sistema: parlamėntėnė demuokratėjė.

Šalėis vaduovs - prezidėnts, renkams tiesiuoginiūs rinkėmūs pinkiū metū kadencėjē. Prezidėnts skėr ministra pėrmėninka (tvėrtėn Seims), ministra pirmininka tėikėmo skėr mėnėstros. Īr vīriausėsis kariniū pajiegū vaduovs, tēp pat skėr vėsū teismū (ėskaitont ė Kuonstitucine teisma) teisiejus. Prezidėnts formoun Lietovuos ožsiene puolėtėka.

Istatimū leidžiamuoji valdė: Istatimū leidžiamuoji valdė prėklausa vėinū rumū Lietovuos Parlamėntou - Seimou. 141 Seima narīs renkams keturims metams, posė (71) - tėsiuogē, kėtė 70 vagol partijū sarašus (propuorcėnė rinkėmū sistemo). Tik daugiau nego 5 pruoc. sorėnkės partinis sarašos gaun vėita Seimė.

Vīkdomuoji valdė: Vėriausībė (vaduovaun Mėnistros Pėrmėninks).

Narē i savėvaldībiū tarības renkamė tėsiuogē, mer renk tarība. Užtėkrėnėmou, ka apskritie būto laikomuos Konstitucėjės ė istatimū, vėriausībė skėr kėkvėinuos apskrėtėis viršinink.

Rinkėmū teise Lietovuo tor vėsė prietėlē, katrie tor 18 metū. I Seima gal būtė renkamė prietėlē nu 25 metū, ī prezidėntus gal kandidatoutė prietėlis ne jaunesnis nego 40 metū.

Prezidentā

1918-1939

• Antanas Smetona 1919 balondė 1 - 1920 bėrželė 19
• Aleksandros Stulginskis 1922 groudė 21 - 1926 bėrželė 7 pėrms kuonstitocėnis prezidėnts
• Kazīs Grinius 1926 bėrželė 7 - 1926 groudė 19
• Antanas Smetona 1926 groudė 19 - 1940 bėrželė 15 atējė ė valdė pu parversma.
• Antanas Merkīs 1940 bėrželė 15 - 1940 bėrželė 17 prezidėntou Antanou Smetonā palėkus Lietova, ējė prezidenta pareigas

Nu 1990 metu

• Algėrds Brazausks 1993 vasarė 25 - 1998 vasarė 26
• Valds Adomkos 1998 vasarė 26 - 2003 vasarė 26
• Rolands Paksos 2003 vasarė 26 - 2004 balondė 6 nušalints nu pareigu par apkaltuos procėsa.
• Valds Adomkos 2004 lėipas 12 - 2009
• Dalia Grybauskaite 2009-daba

Admėnėstracinis suskīrstīms

Lietovuos apskritis

Lietovuos terituorėjė suskīrstīta i 10 apskritiū. Apskritis sudara 60 savėvaldībiū - 9 miestū, 43 rajuonū ė 8 naujā sodarītas 2001 metās. Savėldībes suskaidītas i 546 senionėjes.

• Lietovuos apskrėtīs:
  • Alītaus apskrėtis
  • Kauna apskrėtis
  • Klaipiedas apskrėtis
  • Marėjampuoles apskrėtis
  • Paneviežė apskrėtis
  • Tauragies apskrėtis
  • Telšiū apskrėtis
  • Otenas apskrėtis
  • Šiauliu apskrėtis
  • Vėlniaus apskrėtis

Geuograpėjė

Laukā ė pėivas ožjem 57 % , mėškā ė krūmā - 30 % , pelkės - 3 % , vėdaus ondėnīs - 4 % , kėtas žemės - 6 % terituorėjės.

Lietovuos klėmats īr vėdotėnėškā šėlts vėdotėniu platumū, ėš jūrėnė parēnontės i žemīnėni.

Demuograpėjė

Lietovuo gīvenontės tautas

Tautėnė Lietovuos gīventuoju sodietis (2010 m. Statėstėkas Departaments):

• lietovē – 83,1 % (2815,7 tūkstontē)
• lėnkā – 6,0 % (201,5 tūkst.)
• rosā – 4,8 % (161,7 tūkst.)
• baltarosē – 1,1 % (35,9 tūkst.)
• okrainėitē – 0,6 % (19,7 tūkst.)
• vuokītē - 0,1 % (3,2 tūkst.)
• žīdā – 0,1 % (3,2 tūkst.)
• tuotuorē - 0,1 % (2,8 tūkst.)
• latvē – 0,1 % (2,3 tūkst.)
• čėguonā - 0,1 % (2,4 tūkst.)
• kėtas tautībės - 0,2 % (8,2 tūkst.)