Lietova

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Paršuoktė i: navėgacėjė, paėiška
Lietuvos Respublika
Lietovuos vieleva Lietovuos herbs
(Platiau) (Platiau)
Lietova žemielapie
Valstībėnė kalba Lietoviu
Suostėnė Vėlnios
Dėdliausis miests Vėlnios
Valstībės vaduovā Dalė Grībauskātė Algėrds Butkevėčios
Prėmjiers
Pluots
 - Ėš vėsa
 - % ondėns
 
65 300 km² (120)
1,35%
Gīventuoju
 - 2011 III ketvėrtis
 - Tonkoms
 
3 218 064 (125)
49 žm./km² (114)
BVP
 - Ėš vėsa
 - BVP gīvėntuojou
2004
62,44 mlrd. LTL (75)
18 174 LTL (48)
Valiota Lits (LTL)
Čiesa zuona
 - Vasaras čiesos
UTC +2
UTC +3
Liousoms
Paskelbta
Pripažinta
TSRS okopacėjė
Atkorta
Pripažinta
Nu Rusėjės imperėjas
1918 vasarė 16
1920 lėipas 12
1940 rogpjūtė 3
1990 kuova 11
1991 siejės 6
Valstībėnis himnos Lietovuos himnos
Interneta kuods .LT
Šalėis tel. kuods 370

Lietova (lt. Lietuva) - Šiaurės Euruopas valstībė pri Baltėjės jūras. Anuos suostinė īr Vėlnios. Lietova robežounas so Latvėjė, Baltarosėjė, Lėnkėjė, Rosėjė (Kalėningrada srėtėm). Lietova īr JTO, ES ė NATO narie.

Istuorėjė[taisītė]

Rašītėniūs šaltėniūs Lietovuos vards pėrm lėika pamėnavuots 1009 metās (Kvedlinburga analūs).

XII omžiou prasėdiejė baltu gentiū jongėmuosis i konfederacėjės, Vuolīnės sotartis tū poikē paruod, ka žemaitiu, aukštaitiu (deltuviu, nalšienu), lietuviu ėr kėtū žiemiu konėgaikštē tou čieso sodarėniej sajūngas.

1251 m. Lietoviu konėgaikštiou Mindaugou ožpoulus Žemaitiu konėgaikštiaus Vīkint pėlė Tverūs, Vīkīnts nožoduoms ėr žemaitiu konėgaikštėjė sojūngama so Lietuvuos konėgaikštėjė, tēp sokorama Lietuvuos Dėdliuojė Konėgaikštīstė, LDK.

XIII-XIV omžiou LDK ėšauga i galīnga valstībe. 1386 metās Lietovuos dėdliajam konėgākštiou Juogailā palėkos Lėnkėjės karalio, 1387 metās Lietova apkėkštėjama. Po Žalgėrė kariēs 1413 m. apkrėkštīta ė Žemaitėjė.

1569 m. pasėrašios Lioblėna onėjė, Lietovuos ė Lėnkėjės persuonalėnė unėjė palėka dvėjū šaliū konfederacėjė (Abėjū Tautū Respoblėka).

Pu 1795 m. tretė Abėjū Tautū Respoblėkas padalėnėmā dėdliuojė dalis dabartėnės Lietovuos terituorėjės palėka Rosėjės valdiuo. Ožnemonė atėteka Prūsėjē.

1918 m. vasarė 16 d. bova paskelbta aple Lietovuos valstībės atkorėma.

1919 m. Lietova kariava so buolševėkā ė bermuontėninkā. 1919-1920 m. vīka ginklouts konflėkts so Lėnkėjė diel Vėlniaus ėr Sovalku kraštū.

1940 m. Lietova okupava Tarību Sājunga.

1988 m. Lietovuo sosėkūrė Lietovuos Parsėtvarkīma Sājūdis, katras jiemė sėiktė Lietovuos nepriklausomībės. 1990 m. kuova 11 d. Lietova (pėrmuojė ėš Tarību Sājungas respoblėku) paskelbė aple ėšėjėma ėš Tarību Sājongas.

2004 m. kuova 29 d. Lietova palėka NATO narie.

2004 m. gegožė 1 d. Lietova palėka Euruopas Sājongas narie.

Puolitėnė sistema[taisītė]

Lietovos Respoblėka īr daugiapartėnėparlamėntėnė demuokratėjė. Valdīma sistema: parlamėntėnė demuokratėjė.

Šalėis vaduovs - prezidėnts, renkams tiesiuoginiūs rinkėmūs pinkiū metū kadencėjē. Prezidėnts skėr ministra pėrmėninka (tvėrtėn Seims), ministra pirmininka tėikėmo skėr mėnėstros. Īr vīriausėsis kariniū pajiegū vaduovs, tēp pat skėr vėsū teismū (ėskaitont ė Kuonstitucine teisma) teisiejus. Prezidėnts formoun Lietovuos ožsiene puolėtėka.

Istatimū leidiamuoji valdė: istatimū leidiamuoji valdė prėklausa vėinū rumū Lietovuos Parlamėntou - Seimou. 141 Seima narīs renkams keturims metams, posė (71) - tėsiuogē, kėtė 70 palē partijū sarašus (propuorcėnė rinkėmū sistemo). Tik daugiau nego 5 pruoc. sorėnkės partinis sarašos gaun vėita Seimė.

Vīkdomuoji valdė: Vėriausībė (vaduovaun Mėnistros Pėrmėninks).

Narē i savėvaldībiū tarības renkamė tėsiuogē, mer renk tarība. Užtėkrėnėmou, ka apskritie būto laikomuos Konstitucėjės ė istatimū, vėriausībė skėr kėkvėinuos apskrėtėis viršinink.

Rinkėmū teise Lietovuo tor vėsė prietėlē, katrie tor 18 metū. I Seima gal būtė renkamė prietėlē nu 25 metū, ī prezidėntus gal kandidatoutė prietėlis ne jaunesnis nego 40 metū.

Prezidentā[taisītė]

1918-1939[taisītė]

Nu 1990 metu[taisītė]

Admėnėstracinis suskīrstīms[taisītė]

Lietovuos apskritis

Lietovuos terituorėjė suskīrstīta i 10 apskritiū. Apskritis sudara 60 savėvaldībiū - 9 miestū, 43 rajuonū ė 8 naujā sodarītas 2001 metās. Savėldībes suskaidītas i 546 senionėjes.

Geuograpėjė[taisītė]

Laukā ė pėivas ožjem 57 % , mėškā ė krūmā - 30 % , pelkės - 3 % , vėdaus ondėnīs - 4 % , kėtas žemės - 6 % terituorėjės.

Lietovuos klėmats īr vėdotėnėškā šėlts vėdotėniu platumū, ėš jūrėnė parēnontės i žemīnėni.

Demuograpėjė[taisītė]

Lietovuo gīvenontės tautas[taisītė]

Tautėnė Lietovuos gīventuoju sodietis (2010 m. Statėstėkas Departaments):[1]



Žemīnā

Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka

Euruopa

Airėjė | Albanėjė | Andora | Armienėjė | Austrėjė | Azėrbaidžians | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Grozėjė | Islandėjė | Ispanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksemborgs | Makeduonėjė | Malta | Moldavėjė | Muonaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Torkėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vuokītėjė