Euruopa
Euruopa — vėns mažiausiu (ontros pu Australėjės) Svieta žemīnu, anuos pluots (10,4 mln. km²), ožjem tiktās 1/15-ājė svieta terituorėjės. Karto so Azėjė sodara Eurazėjės žemīna. Euruopuo gīvėn aple 745 mln. žmuoniū (trets palē gīvėntuoju skaitliu žemīns pu Afrėkas ė Azėjės). Euruopa tēpuogė tonkē īr vadėnama „Senoujo kuontinento“ kāp prīšprīša „Naujājam kuontinentou“ (Amerėka).
„Euruopa“ īr vėns ėš dėdliausē gėnčītėnu geuograpėniu termėnū. Patė pavadėnėma etimuoluogėjė nier aiškė, tēpuogė ginčītėnė īr Euruopas robežē.
- Pluots – 10,18 mln. kvadratėniu km;
- Gīvėntuoju skaitlios – 745 mln.;
- Aukštiausis kalns – Monblans – 4807 m;
- Ėlgiausė opė – Volga – 3531 km;
- Dėdliausis ežers – Ladoga – 17700 kvadratėniu km;
- Dėdliausis miests – Maskva – 10 mln. gīvėntuoju.
Skėrtėnguom metuodoluogėjuom skaitliounont, žemīna sodara 44-50 sovereniū šaliū (aba anū šmuotu), ėš katrū 27 prigol ES, vuo net 46 - Euruopas Tarībā.
Žemīnā |
Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka |
Airėjė | Albanėjė | Andora | Armienėjė | Austrėjė | Azėrbaidžians | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Grozėjė | Islandėjė | Ispanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksemborgs | Malta | Moldavėjė | Muonaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Šiaurės Makeduonėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Torkėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vuokītėjė |