Estėjė

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Paršuoktė i: navėgacėjė, paėiška
Eesti Vabariik
Estijos vieleva Estijos herbs
(Platiau) (Platiau)
Estėjė žemielapie
Valstībėnė kalba Estū
Suostėnė Talins
Dėdliausis miests Talins
Valstībės vaduovā Tomas Hendrikas Ilvesas
Prezidentas
Andrus Ansip
Premjeras
Pluots
 - Ėš vėsa
 - % ondėns
 
45 226 km² (129)
4,56% / nėra duomenų
Gīventuoju
 - 2010 sausis (progn.)
 - Tonkoms
 
1 340 0213 (147)
29 žm./km² (140)
BVP
 - Ėš vėsa
 - BVP gīventuojui
2005 (progn.)
21,92 mlrd. $ (106)
16 400 $ (43)
Valiota Eurs
Čiesa zuona
 - Vasaras čiesos
UTC +2
UTC +3
Liousoms
Paskelbta
Pripažinta
TSRS okupacija
Atgauta
Rosėjės
1918 m. vasarė 24 d.
1920 m. vasarė 2 d.
1940 m. bėrželė 16 d.
1991 m. rogpjūtė 20 d.
Valstībėnis himnos Estijos himnos
Interneta kuods .EE
Šalėis tel. kuods 372

Estėjes respublika īr nedėdėl šales Šiaures ritu Europuo, katra rėbuojas so Baltėjes jūra, Latvėjė ė Rosėjė. Bėndruos sausumuos sėinu ėlgės - 633 km.

Istuorėjė[taisītė]

Estėjė jau XII omžiou bov vadėnama estu gentėis apgivendinta terituorėj, katro sudar 8 žemes. Krīžiaus žīgiū Pabaltie pasekuo Estėj bov padalinta. Pietėn Estėj iej i livonėjes ordin, o šiaurėn Estėj lig 1346 metū priklaus Danėjē. katra pu estu sukėlėm perdav ano Teutuonu ordinou. vėliau Estėjė priklaus Lėnkėjes-Lietuvuos respublikā, Rusėjes imperėjē.

1918 metu vasarė 24 dėina Estėjė paskelbe sau nepriklausomībe. Prasidiejos ontrajam pasaulėniam karou Estėjė bova okupouta TSRS ėr ėšbova anuos sudėtie ligi pat 1991 metu.

Politėn sistema[taisītė]

Estėjė īr konstitucėn demokratėjė, so vėinu rūmu parlament renkamo prezidėnto. Prezidėnt 5 metū kadencėjē renk parlamėnts 2/3 daugoma. Pagrėndėn prezidėnt funkcėj - premjierministr paskėrėms, katrū tvėrtėn parlamėnts.

Istatimu vīkdomoj valdže sudara premjierministros ė 14 ministrū.

istatimu leidžiamuoj valdžia priklaus vėinu rūmū parlamėntou, vadėnamam Riigikogo. Anam īr 101 narīs. Parlamėnt narē renkamė keturiū metū kadencėjē.

Aukščiausis teismo īr Riigikohus, katram īr 17 teisieju su parlamėnt ligi givuos galvuos skėramo pirmininko.

Geografėjė[taisītė]

Estėjė īr miškinga šales, mėškā dėng apie 30% šalėis terituorėjes. Klimats - vėdutinis driegnos. Dėdžiausis ežers - Peipus. Ėlgiaus up - Emajuogis, katruos ilgis 218 km. Estėje priklaus i kelets šalėp esunčiū salū, iš katrū dėdliaus - Sarema. Aukščiaus vėita - Munamiag kalns (318m.)

Demograpėjė[taisītė]

Estėjes statistikas duomenim, 2000 metu kuova 31 dėina Estėjes tautėne gėventuoju sudietes bova:

  • 67,9 % estā
  • 25,6 % rusā
  • 2,1 % ukrainietē
  • 1,26 % baltarosē
  • 0,86 % suomē
  • totuorē, latvē, lėnkā, žīdā ė lietovē - pu mažiau nego 0,2%.

Šalie gīven nemažā žmoniū katrėi tor Rusėjes pilietībė.

Admėnėstracėnis soskėrstīms[taisītė]

Estėjė īr soskėrstīta i 15 apskrėtiu (maakond), vuo anie – i valdas (vald).

Estėjės apskrėtīs (ožvadėnėmā palē Euruopas vėituovardiu žuodīna):

Apskrėtis   Admėnėstracėni  
centrs
Apskrities
  Ožvadėnėms  
estėškā
Eesti maakonnad 2006 (LT).svg
Harjuma Talins Harju
Hyjuma Kerdla Hiiu
Jegevama Jegeva Jõgeva
Jervama Paidė Järva
Lenema Hapsalu Lääne
Pelvama Pelva Põlva
Pernuma Pernu Pärnu
Raplama Rapla Rapla
Rytų Viruma Jehvis Ida-Viru
Sarema Koresarė Saare
Tartuma Tartu Tartu
  Vakaru Vėroma   Rakverė Lääne-Viru
Valgama Valga Valga
Veruma Veru Võru
Viljandima Vėljandės Viljandi

Religėjė[taisītė]

Religiingu gīventuoju dales nier dėdėl. Dėdžiou estu dales neprklaus juokē konfesėjē. Apie 32% gīventuojū priskėr sav tam tėkra konfesėjē.

Daugiausia iš anū īr evangelikā-liuteruonā.


Žemīnā

Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka

Euruopa

Airėjė | Albanėjė | Andora | Armienėjė | Austrėjė | Azėrbaidžians | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Grozėjė | Islandėjė | Ispanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksemborgs | Makeduonėjė | Malta | Moldavėjė | Monaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Torkėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vuokītėjė