Estėjė

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Paršuoktė i: navėgacėjė, paėiška
Eesti Vabariik
Estijos vieleva Estijos herbs
Estijos vieleva Estijos herbs
Valstībėnis himnos: Estijos himnos
Estėjė žemielapie
Valstībėnė kalba Estu
Suostėnė Talins
Dėdliausis miests Talins
Valstībės vaduovā Tomas Hendrikas Ilvesas
Prezidentas
Taavi Rõivas
Premjeras
Pluots
 - Ėš vėsa
 - % ondėns
 
45 226 km² (129)
4,56% / nėra duomenų
Gīventuoju
 - 2010 sausis (progn.)
 - Tonkoms
 
1 340 0213 (147)
29 žm./km² (140)
BVP
 - Ėš vėsa
 - BVP gīvėntuojou
2005 (progn.)
21,92 mlrd. $ (106)
16 400 $ (43)
Valiota Eurs
Čiesa zuona
 - Vasaras čiesos
UTC +2
UTC +3
Liousoms
Paskelbta
Pripažinta
TSRS okupacija
Atgauta
Rosėjės
1918 m. vasarė 24 d.
1920 m. vasarė 2 d.
1940 m. bėrželė 16 d.
1991 m. rogpjūtė 20 d.
Interneta kuods .EE
Šalėis tel. kuods 372

Estėjes respublika īr nedėdėl šales Šiaures ritu Europuo, katra rėbuojas so Baltėjes jūra, Latvėjė ė Rosėjė. Bėndruos sausumuos sėinu ėlgės - 633 km.

Istuorėjė[taisītė | redaguoti kodą]

Estėjė jau XII omžiou bov vadėnama estu gentėis apgivendinta terituorėj, katro sudar 8 žemes. Krīžiaus žīgiū Pabaltie pasekuo Estėj bov padalinta. Pietėn Estėj iej i livonėjes ordin, o šiaurėn Estėj lig 1346 metū priklaus Danėjē. katra pu estu sukėlėm perdav ano Teutuonu ordinou. vėliau Estėjė priklaus Lėnkėjes-Lietuvuos respublikā, Rusėjes imperėjē.

1918 metu vasarė 24 dėina Estėjė paskelbe sau nepriklausomībe. Prasidiejos ontrajam pasaulėniam karou Estėjė bova okupouta TSRS ėr ėšbova anuos sudėtie ligi pat 1991 metu.

Politėnė sėstema[taisītė | redaguoti kodą]

Estėjė īr kuonstėtocėnė demuokratėjė, so vėinu rūmu parlamento renkamo prezidėnto. Prezidėnt 5 metū kadencėjē renk parlamėntėnė 2/3 daugoma. Pagrėndėn prezidėnta fonkcėjė - mėnėstra pėrmėninka askėrėms, katron tvėrtėn parlamėnts.

Istatimu vīkdomoj valdė sudara premjierministros ė 14 ministrū.

istatimu leidžiamuoj valdžia priklaus vėinu rūmū parlamėntou, vadėnamam Riigikogo. Anam īr 101 narīs. Parlamėnt narē renkamė keturiū metū kadencėjē.

Aukštiausės tėisms īr vadėnams Riigikohus, katram īr 17 teisieju su parlamėnt ligi givuos galvuos skėramo pirmininko.

Geuograpėjė[taisītė | redaguoti kodą]

Estėjė īr miškinga šalės, mėškā dėng aple 30% šalėis terituorėjes. Klėmats - vėdotėnis drėignos. Dėdliausės ežers - Peipus. Ėlgiaus up - Emajuogis, katruos ilgis 218 km. Estėje priklaus i kelets šalėp asontiu salū, ėš katrū dėdliausė - Sarema. Aukščiaus vėita - Munamiag kalns (318m.)

Demograpėjė[taisītė | redaguoti kodą]

Estėjes statistikas duomenim, 2000 metu kuova 31 dėina Estėjes tautėne gėventuoju sudietes bova:

  • 67,9 % estā
  • 25,6 % rusā
  • 2,1 % ukrainietē
  • 1,26 % baltarosē
  • 0,86 % suomē
  • totuorē, latvē, lėnkā, žīdā ė lietovē - pu mažiau nego 0,2%.

Šalie gīven nemažā žmoniū katrėi tor Rusėjes pilietībė.

Akanuomėka[taisītė | redaguoti kodą]

Estėjės akanuomėkka īr magtīnga ė getam stuovie. Šalės sogeb prėtraukt šmuota ėnvestėcėju ėš ožsėiniaus. Vīkst gera prekība so šiaurės Euruopas šalėm, klest ėnfuormacėniu teknuoluogėju sektuorios. Žmuoniu pragīvenėma līgės īr geriausės terp Baltėjės valstībiu. Šalės tor mėnka skuola ožsėiniou. Darba jiega gerā apmuokinta ė kvalėpėkouta. Šalės bova pėrma ėš Baltėjės šaliu pradiejosė naudout eura.

Admėnėstracėnis soskėrstīms[taisītė | redaguoti kodą]

Estėjė īr soskėrstīta i 15 apskrėtiu (maakond), vuo anie – i valdas (vald).

Estėjės apskrėtīs (ožvadėnėmā palē Euruopas vėituovardiu žuodīna):

Apskrėtis   Admėnėstracėni  
centrs
Apskrities
  Ožvadėnėms  
estėškā
Eesti maakonnad 2006 (LT).svg
Harjuma Talins Harju
Hyjuma Kerdla Hiiu
Jegevama Jegeva Jõgeva
Jervama Paidė Järva
Lenema Hapsalu Lääne
Pelvama Pelva Põlva
Pernuma Pernu Pärnu
Raplama Rapla Rapla
Rytų Viruma Jehvis Ida-Viru
Sarema Koresarė Saare
Tartuma Tartu Tartu
  Vakaru Vėroma   Rakverė Lääne-Viru
Valgama Valga Valga
Veruma Veru Võru
Viljandima Vėljandės Viljandi

Religėjė[taisītė | redaguoti kodą]

Religėngu gīventuoju šmuots nier dėdėlis. Tonkiausē estā naprėgol juokē konfesėjē. Apie 32% gīventuojū priskėr sav tam tėkra konfesėjē.

Daugiausia iš anū īr evangelikā-liuteruonā.


Žemīnā

Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka

Euruopa

Airėjė | Albanėjė | Andora | Armienėjė | Austrėjė | Azėrbaidžians | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Grozėjė | Islandėjė | Ispanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksembōrgs | Makeduonėjė | Malta | Moldavėjė | Muonaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Torkėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vuokītėjė