Grozėjė
Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
|
|||||
 |
|||||
| Valstībėnė kalba | grozėnu | ||||
| Suostėnė | Tbėlėsis | ||||
| Dėdliausis miests | Tbėlėsis | ||||
| Valstībės vaduovā | Michails Saakašvėlis
Prėzidėnts
Nikoloz Gilauri
Mėnėstros pėrmėninks
|
||||
| Pluots - Ėš vėsa - % ondėns |
69 700 km² (118) |
||||
| Gīventuoju - 2006 lėipa (progn.) - Tonkoms |
4 661 473 (113) 66,88 žm./km² (97) |
||||
| BVP - Ėš vėsa - BVP gīventuojui |
2006 (progn.) 17,79 mlrd. $ (117) 3 800 $ (119) |
||||
| Valiota | Lari (GEL) | ||||
| Čiesa zuona - Vasaras čiesos |
UTC +3 UTC +4 |
||||
| Liousoms Paskelbta
|
nū TSRS 1991 balondė 9 |
||||
| Valstībėnis himnos | Grozėjės himnos | ||||
| Interneta kuods | .ge | ||||
| Šalėis tel. kuods | +995 | ||||
Grozėjė īr valstībė Azėjuo, Ožkaukazė. Robėžiounas so Rosėjė, Armienėjė, Azėrbaidžiano ė Torkėjė.
Grozėjė sėik ėntegracėjės ī ES ė NATO.
Torėnīs |
[taisītė] Istuorėjė
Grozėjuo žmuonis gīvena nū vėdorėne peleuolėta. VI o. pr. Kr. sosėkūrė vakarū Grozėjės valstībė Kuolkėdė, vuo IV o. pr. Kr. Grozėjės rītūs - Ėberėjė. Pū ton, šali ožkariava asėrā, Aleksandros Dėdlīsės. 327 m. krėkštiuonībė paskelbta valstībėnė Grozėjės relėgėjė.
X o. pabėnguo Grozėjė bova sovėinīta, prasediejė vadėnams "Grozėjės auksa omžios". Pū ton ėlga čiesa Grozėjė prėklausė Uosmanū Ėmperėjā, pū ton Persėjā ė Rosėjā.
Pū Spalė revuoliocėjės Rosėjuo Grozėjė paskelbė naprėklausuomībė 1918 m. gegožė 26 d., bat anou ožpoulė Rauduonuojė armėjė ė pajūngė jiega pri SSRS.
XX o. devīnta dešimtmete pabėnguo Grozėjuo sosėfuormava liuosoma jodiejiėms, katruo rezoltatė 1991 m. balondė 9 d. Grozėjė ontruojė lėika pasėskelbė esontė naprėklausuoma.
Abkhazėjuo ė Pėitū Uosetėjuo prasediejė atsėskėrėma ė liousoma nu Grozėjės jodiejiems. Separatėstam pagelbiejė Rosėjė gėnklās. Rosėjė daug lėiko kaltėna Grozėjė, ka anā prėklausontiam Pankėse slienie īr čečienū kuovuotuojē, katrie kariau ož Čečieniejės liousoma nu Rosėjės.
2003 m. Grozėjės prezėdenta Edoarda Ševarnadze par "Ruožiū revuoliocėjė" novertė jaunė pruogresīvos provakarėitėškė līderē. 2004 m. sausė mienesie prezėdento bova ėšrīnkts Mėkails Saakašvėlės, katrs bova ožbėngės muokslos JAV. Grozėjuo prasediejė muodernėzacėjė, bova taliousėnta akuonuomėka.
2008 m. sostėprėjė kuova so Pėitū Uosetėjės separatėstās. Rogpjūtė 8 d. Grozėjė isėveržė i Uosetėje katra tujaus puol gėntė Rosėjė, prasediejė Pėitū Uosetėjės vaina katruos čiesu Grozėjės armėjė bova sutrioškėnta.
[taisītė] Geuograpjė ė klimats
Geuograpėškā Grozėjė īr Azėjės šalės, bat koltūrėškā prėskėrama Euruopā. Grozėjės kraštuovaizdės īr nalīgos, 2/3 terėtuorėjės ožjem kalnā.
Dėdliausė miestā (2004 m. sausė 1 d.):
- Tbėlėsis (1,07 mln. gīv.)
- Kotaisis (183,3 tūkst. gīv.)
- Batomis (116,9 tūkst. gīv.)
- Rostavis (114,7 tūkst. gīv.)
- Sokomis (92,3 tūkst. gīv.) (Abkazėjuo)
- Zogdėdis (67,9 tūkst. gīv.)
- Guoris (48,8 tūkst. gīv.)
- Puotis (46,6 tūkst. gīv.)
[taisītė] Admėnėstracėnės skīrstīms
Grozėjė soskėrstīta ī 9 regėjuonos, katrūs sodara 70 pruovėncėjū, 2 autuonuomėnės respoblėkas: Abkhazėjė ė Adžarėjė ė vėina autuonuomėnė respoblėka - Pėitū Uosetėjė. Abkhazėjė ė Pėitū Uosetėjė praktėškā Grozėjės nier valdomas.
[taisītė] Akuonuomėka
Grozėjės akuonuomėka īr vėina liousiausio vėsam regėjuonė. Īr aukšts akuonuomėne liousoma indeksa rezoltats. Akuonuomėkuo vīraun torėzmos, kemėjės, maista pramuonė. Grētā vīkduoma akuonuomėnės rafuormas, katrū pagrėndėnės tėkslos padėrbt Grozėjė vėina ėš liousiausiū svieta akuonuomėkū. Tas trauk ožsėine investėcėjės.
[taisītė] Nūruodas
| Žemīnā |
|
Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka |
|
Afganėstans | Armienėjė | Azėrbaidžians | Bahreins | Banglodešas | Bruniejus | Butans | Fėlėpinā | Grozėjė | Indėjė | Indonezėjė | Irans | Iraks | Izraelis | Japuonėjė | Jemens | Juordanėjė | JAE | Kambuodža | Katars | Kazakstans | Kėnėjė | Kėpros | Kirkizėjė | Kovėits | Laosos | Lėbans | Malaizėjė | Maldīvā | Monguolėjė | Mianmars | Nepals | Omans | Pakėstans | Pėitu Kuorėjė | Rītū Timuors | Rosėjė | Saudo Arabėjė | Singapūrs | Sėrėjė | Šiauries Kuorėjė | Šri Lanka | Tadžikistans | Tailands | Torkėjė | Torkmėnistans | Ozbėkistans | Vietnams |
