Grozėjė

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Paršuoktė i: navėgacėjė, paėiška
საქართველო
Sakartvelo
Grozėjės vieleva Grozėjės herbs
(Platiau) (Platiau)
Grozėjė žemielapie
Valstībėnė kalba grozėnu
Suostėnė Tbėlėsis
Dėdliausis miests Tbėlėsis
Valstībės vaduovā Michails Saakašvėlis
Prėzidėnts
Bidzina Ivanishvili
Mėnėstros pėrmėninks
Pluots
 - Ėš vėsa
 - % ondėns
 
69 700 km² (118)
Gīventuoju
 - 2006 lėipa (progn.)
 - Tonkoms
 
4 661 473 (113)
66,88 žm./km² (97)
BVP
 - Ėš vėsa
 - BVP gīvėntuojou
2006 (progn.)
17,79 mlrd. $ (117)
3 800 $ (119)
Valiota Lari (GEL)
Čiesa zuona
 - Vasaras čiesos
UTC +3
UTC +4
Liousoms
Paskelbta
TSRS
1991 balondė 9
Valstībėnis himnos Grozėjės himnos
Interneta kuods .ge
Šalėis tel. kuods +995
Georgia cities01.png

Grozėjė īr valstībė Azėjuo, Ožkaukazė. Robėžiounas so Rosėjė, Armienėjė, Azėrbaidžiano ė Torkėjė.

Grozėjė sėik ėntegracėjės ī ES ė NATO.

Istuorėjė[taisītė]

Grozėjuo žmuonis gīvena nū vėdorėne peleuolėta. VI o. pr. Kr. sosėkūrė vakarū Grozėjės valstībė Kuolkėdė, vuo IV o. pr. Kr. Grozėjės rītūs - Ėberėjė. Pū ton, šali ožkariava asėrā, Aleksandros Dėdlīsės. 327 m. krėkštiuonībė paskelbta valstībėnė Grozėjės relėgėjė.

X o. pabėnguo Grozėjė bova sovėinīta, prasediejė vadėnams "Grozėjės auksa omžios". Pū ton ėlga čiesa Grozėjė prėklausė Uosmanū Ėmperėjā, pū ton Persėjā ė Rosėjā.

Pū Spalė revuoliocėjės Rosėjuo Grozėjė paskelbė naprėklausuomībė 1918 m. gegožė 26 d., bat anou ožpoulė Rauduonuojė armėjė ė pajūngė jiega pri SSRS.

XX o. devīnta dešimtmete pabėnguo Grozėjuo sosėfuormava liuosoma jodiejiėms, katruo rezoltatė 1991 m. balondė 9 d. Grozėjė ontruojė lėika pasėskelbė esontė naprėklausuoma.

Abkhazėjuo ė Pėitū Uosetėjuo prasediejė atsėskėrėma ė liousoma nu Grozėjės jodiejiems. Separatėstam pagelbiejė Rosėjė gėnklās. Rosėjė daug lėiko kaltėna Grozėjė, ka anā prėklausontiam Pankėse slienie īr čečienū kuovuotuojē, katrie kariau ož Čečieniejės liousoma nu Rosėjės.

2003 m. Grozėjės prezėdenta Edoarda Ševarnadze par "Ruožiū revuoliocėjė" novertė jaunė pruogresīvos provakarėitėškė līderē. 2004 m. sausė mienesie prezėdento bova ėšrīnkts Mėkails Saakašvėlės, katrs bova ožbėngės muokslos JAV. Grozėjuo prasediejė muodernėzacėjė, bova taliousėnta akuonuomėka.

2008 m. sostėprėjė kuova so Pėitū Uosetėjės separatėstās. Rogpjūtė 8 d. Grozėjė isėveržė i Uosetėje, katra tujaus puol gīniuotė Rosėjė, prasėdiejė Pėitū Uosetėjės vaina.

Geuograpjė ė klimats[taisītė]

Geuograpėškā Grozėjė īr Azėjės šalės, bat koltūrėškā prėskėrama Euruopā. Grozėjės kraštuovaizdės īr nalīgos, 2/3 terėtuorėjės ožjem kalnā.

Dėdliausė miestā (2004 m. sausė 1 d.):

Admėnėstracėnės skīrstīms[taisītė]

Grozėjė soskėrstīta ī 9 regėjuonos, katrūs sodara 70 pruovėncėjū, 2 autuonuomėnės respoblėkas: Abkhazėjė ė Adžarėjė ė vėina autuonuomėnė respoblėka - Pėitū Uosetėjė. Abkhazėjė ė Pėitū Uosetėjė praktėškā Grozėjės nier valdomas.

Akuonuomėka[taisītė]

Grozėjės akuonuomėka īr vėina liousiausio vėsam regėjuonė. Īr aukšts akuonuomėne liousoma indeksa rezoltats. Akuonuomėkuo vīraun torėzmos, kemėjės, maista pramuonė. Grētā vīkduoma akuonuomėnės rafuormas, katrū pagrėndėnės tėkslos padėrbt Grozėjė vėina ėš liousiausiū svieta akuonuomėkū. Tas trauk ožsėine investėcėjės.

Nūruodas[taisītė]


Žemīnā

Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka

Azėjė

Afganėstans | Armienėjė | Azėrbaidžians | Bahreins | Banglodešos | Bruniejus | Butans | Fėlėpinā | Grozėjė | Indėjė | Indonezėjė | Irans | Iraks | Izraelis | Japuonėjė | Jemens | Juordanėjė | JAE | Kambuodža | Katars | Kazakstans | Kėnėjė | Kėpros | Kirkizėjė | Kovėits | Laosos | Lėbans | Malaizėjė | Maldīvā | Monguolėjė | Mianmars | Nepals | Omans | Pakėstans | Pėitū Kuoriejė | Rītū Timuors | Rosėjė | Saudo Arabėjė | Singapūrs | Sėrėjė | Šiaurės Kuoriejė | Šri Lanka | Tadžikistans | Tailands | Torkėjė | Torkmėnistans | Ozbėkistans | Vietnams