Šiaurės Kuoriejė

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Paršuoktė i: navėgacėjė, paėiška

Kuorėjės Liaudies Demuokratėnė Respoblėka (Šiauries Kuorėjė) – valstībė rītu Azėjuo, šiaurėnie Kuorėjės posiasaliuo dalī. Ona rėboujas so Pėitu Kuorėjė pėitous, Kėnėjė ėr Rosėjė šiaurie. Seniau bovusias veinėngas valstībės Kuorėjės dalis.

조선민주주의인민공화국
Chosŏn Minjujuŭi Inmin Konghwaguk
Šiauries Kuorėjės vieleva Šiauries Kuorėjės herbs
(Platiau) (Platiau)
Šiaurės Kuoriejė žemielapie
Valstībėnė kalba kuorėjėitiu
Suostėnė Pchenjans
Dėdliausis miests Pchenjans
Valstībės vaduovā Kim Ėr Sens (Kim Il-sung)
Amžėnasis prezėdents
Kim Čen Ėrs (Kim Jong-il)
Naciuonalėniuo gīnības
komėtetuo pėrmėninks
Pluots
 - Ėš vėsa
 - % ondėns
 
120 540 km² (97)
0,1%
Gīventuoju
 - 2006 lėipa (progn.)
 - Tonkoms
 
23 113 019 (47)
191,75 žm./km² (39)
BVP
 - Ėš vėsa
 - BVP gīvėntuojou
2006 (progn.)
40,00 mlrd. $ (89)
1 800 $ (153)
Valiota Šiauries Kuorėjės vuona (KPW)
Čiesa zuona
 - Vasaras čiesos
UTC +9
-
Liousoms
Paskėlbta
Prėpažėnta
nuo Japuonėjės
1945 rogpjūtė 15
 
Valstībėnis himnos Šiauries Kuorėjės himnos
Interneta kuods .nėra (rezervuots .kp)
Šalėis tel. kuods 850

Istuorėjė[taisītė]

Šiauries Kuorėjės istuorėjė

Ontro svieta kara pabaiguo Kuorėjė bova okupouta rosu ėr amerėkėitiu kariuomenies. 1948 m. šalis bova padalėnta - kuomonėstā ožvaldė šiaure, a pėitėnie dalī nogalėje amerėkėitiu remiama demuokratėnė vėriausībie.

Ėr šēs laikās onuos labā nesotar - tarp anu net īr ėrengta veina stėpriausē sauguomu seinu sviete. Kuomonėstėnė Šiauries Kuorėjė gasdėn sava branduolėne pruograma ciela svieta.

Puolitėnė sistema[taisītė]

Nuors ofėcialē Šiauries Kuorėjė īr demuokratėnė valstībė, anuo ėš tėkru vīroun tuotalėtarėnis režims. Če vėinvaldis īr ofėcialosis Naciuonalėniuo gīnības
komėtetuo pėrmėninks Kim Čen Ėrs, ba ofėcialē šalies valduovs īr anuo tievs Kim Ėr Sens, katras mėrė 1994 m.

Admėnėstracėnis soskėrstīms[taisītė]

Šiauries Kuorėjės admėnėstracėnis soskėrstīms

Šiauries Kuorėjės (admėnėstracėniuo soskėrstīma veinetā)

Šiauries Kuorėjė īr soskėrstīta ė 9 pruovėncėjes, 3 ėpatėngousios regiuonos ėr 2 miestu savėvaldībes.

Provėncėjės[taisītė]

  • Čaganda pruovėncėjė (Chagang-do)
  • Hamhion Pokta pruovėncėjė (Hamgyŏng-pukto)
  • Hamhion Namda pruovėncėjė (Hamgyŏng-namdo)
  • Hvanhė Pokta pruovėncėjė (Hwanghae-pukto)
  • Hvanhė Namda pruovėncėjė (Hwanghae-namdo)
  • Kanvuonda pruovėncėjė (Kangwŏndo)
  • Pchenjan Pokta pruovėncėjė (P'yŏngan-pukto)
  • Pchenjan Namda pruovėncėjė (P'yŏngan-namdo)
  • Janganda pruovėncėjė (Ryanggang-do)

Ėpatėngėijė regiuonā[taisītė]

  • Pramuonėnis Kaesŏng regiuons (Kaesŏng Kong-ŏp Chigu)
  • Torėstėnis Kŭmgangsan regiuons (Kŭmgangsan Kwangwang Chigu)
  • Ėpatėngasės Sinŭiju admėnėstracėnis regiuons (Sinŭiju T'ŭkpyŏl Haengjŏnggu)

Miestu savėvaldībės[taisītė]


Žemīnā

Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka

Azėjė

Afganėstans | Armienėjė | Azėrbaidžians | Bahreins | Banglodešos | Bruniejus | Butans | Fėlėpinā | Grozėjė | Indėjė | Indonezėjė | Irans | Iraks | Izraelis | Japuonėjė | Jemens | Juordanėjė | JAE | Kambuodža | Katars | Kazakstans | Kėnėjė | Kėpros | Kirkizėjė | Kovėits | Laosos | Lėbans | Malaizėjė | Maldīvā | Monguolėjė | Mianmars | Nepals | Omans | Pakėstans | Pėitū Kuoriejė | Rītū Timuors | Rosėjė | Saudo Arabėjė | Singapūrs | Sėrėjė | Šiaurės Kuoriejė | Šri Lanka | Tadžikistans | Tailands | Torkėjė | Torkmėnistans | Ozbėkistans | Vietnams