Japuonėjė

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Paršuoktė i: navėgacėjė, paėiška
日本国
Japuonėjės vieleva Japuonėjės herbs
(vieleva) (herbs)
Valstībėnis himns: Kimi ga Yo
Japuonėjės padietis
Valstībėnė kalba Japuonu kalba
Suostėnė Tokėjės
Dėdliausės miests Tokėjės
Imperatuorios Akihito
mėnėstros pėrmėninks Jošihiko Noda
Pluots
 — Vėsos
62-a
377 873 km2
Gīventuoju
 — Vėsė (2007)
 — Gīventuoju tonkoms
10-a
127 433 494
337 žm./km2
BVP
 — Bėndros (2006)
 — vėinam gīv.
3-a
4,22 trln. $
33 100 $
Valiota Jena
Čiesa zuona (UTC+9)
Liousoms
-

Internets jp
Tilipuona kuods +81

Japuonėjė (jp.Nippon arbė Nihon 日 (saulė) 本 (šaknės/kėlėms), požuodiou „saulės kėlėma“) - Rītū Azėjės šalės, asontė tarp Ramiuojė ondėnīna ė Japuonėjės jūras, Kuoriejės posesalė rītū.

Istuorėjė[taisītė]

Mėslėjama, ka pėrmi žmuonis Japuonėjuo apsėgīvena prīš 15000-30000 metu. Anėi bova ainu ė malaizėjėitiu-puolėnezėitiu pruosenē, priklausė australoidėnē rasē. Api 300 m. pr. Kr. prasėdiejė da vėina invazėjė i salīna, musiet vīkosė ėš Kuoriejės ė sosėjosė so Kuočiuosuona valstībės ekspansėjė. Naujė atsėkielelē, vadėnamė Jajuojaus žmuoniem, atsėnešė geležėis apdėrbėma ė žemdėrbīstės paslaptis – Jajuojaus koltūra. Anėms maišontės so vėitėnēs skvarmavuosė japuonu tautībė. Palē mėtuoluogėjė 660 m. pr. Kr. Japuonėjė ikūrė legendėnis imperatuorios Džinmu, tėisiuogėnis saulės deivės šintoėzmė Amaterasu palėkounės. No pėrms istuorėškā iruodīts imperatuorios īr Imperatuorios Odžins, valdės api 270-300 m. pr. Kr.

Japuonėjė perėmė kėnu rašta IV-V o., tumet jiemė plėstė bodėzmos, atsėrada pėrmė japuonu literatūras kūrėnē. 794 m., perkėlos Japuonėjės suostėnė i Heian-kyō prasėdiejė Hiean čiesos, dažnā vadėnams Japuonėjės menū auksa omžiom. Jau ontruo tū čiesa posie skvarmavosė kariū-smuraju slouksnės, vuo pu Genpei vainas 1185 m. laimietuos Yoritomo Minamoto patapa pėrmo šiuogūno ė ikūrė karėni Kamakuras šiuogūnata. XVI o. salas pasėikos Onglėjės, Puortogalėjės, Uolandėjės ė Ispanėjės prekībėninkams prasėdiejė Vakarū svieta itaka Japuonėjē, ale 1600 m. nugaliejos Iejaso Tuokogavā ė anam tapos šiuogūnou, bova ėšvarītė vėsė katalėku mėsiuonierē ė muožnė vėsė pėrklē, a Japuonėjė izuoliavuosė. Tas troka ligė 1853 m., kumet i Japuonėjė atplaukės JAV laivīns isakė atsėvertė svietou. 1867 m. atsėstatīdėna paskotėnis šiuogūns, vuo 1868 m. prasėdiejė maktīngė akuonuomėnē, puolitėnē ė suocēlėnē puokītē, katrū čieso vakarū pavīzdio grētā bova pritaikītas valdės stroktūras, teisėnė sėstema ė karioumenė. Tuokogavos šiuogūnats tapa Japuonėjės imperėjė.

Ton sostėpriejosė imperėjė jiemės vīkdītė imperēlėstenė puolitėka, prisėjongdama svetėmas žemės ė 1910 m. jau valdiosė bovosė Riūkiū karalīstė, Taivana, posė Sakalina, Kuoriejė. Antantės bluoka, katramė bova Japuonėjė, pergalė pėrmuojuo svieta vainuo padėdėna šalėis itakėngoma ė leida tuoliau vīkdėtė ekspanciuonėstėnė puolitėka. 1931 m. ana uokuopava Mandžiūrėjė ė sosėlaukė Tautū Sājongas pasmerkėma. Nu grēt ėš anuos ėšstuojosė Japuonėjės imperėjė 1936 m. so Nacėstėnė Vuokītėjė pasėrašė Antėkuomėnterna paktos.

Ontruojuo svieta vainuo Japuonėjė kuovuojė Berlīna-Ruomas-Tuokėjė Ašėis šmuotė. Japuonėjė kapėtoliava tėktās 1945 m. rogpjūtė 15 d., muožnē nedielė pu JAV atuomėniu buombu numetėma ant anuos. Pu vainas Japuonėjė ėšlėka uokopouta Jongtėniu Valstėju ligė 1952 m. 1946 m. sošaukto Tarpatutėnio vainas Tuolėmūju Rītū trėbonuolo bova teisiamė Japuonėjės imperėjės līderē ož vainas nosėkaltėmos. 1947 m. isigaliuojė naujuojė Japuonėjės kuonstėtocėjė, palē katra šalės īr čīstā pacėfėstėnė ė atsėsaka teisės skelbtė vaina.

JAV karioumenės bazės šali īr ligė šiuolē.

Geuograpėjė[taisītė]

Japuonėjė

Japuonėjė – salu valstībė, asontė parsėgoldios palē Azėjės Ramiuojė ondėnīna pakrontie. Ėš rītū salas sop Ramosis ondėnīns, a vakarūs - Japounėjės, pėitūs - Rītu Kėnėjės, šiaurie - Ochuotska jūras. Tarp Huonšiū ėr Šėkoku salu ėsėterpos Japuonėjės vėdėnė jūra.

Soskėrstīms[taisītė]

Glabns straipsnis: Japuonėjės soskėrstīms

Japuonėjė īr soskėrstėta ė 47 uofėcēlios admėnėstracėnios vėinetos – prefektūrs. Anuos sosėformava XIX a. pabaiguo veituo daugiau nėi tūkstontė metu egzėstavosio žemiu. Be anu, īr neuofėcialūs admėnėstracėnē veinetā - regiuonā.

Demuograpėjė[taisītė]

Etnėnė sodietės: ape 99,2% japuonā, 0,6% kuoriejėitē, 0,1% kėnā, 0,1% ainā ė kėtė. Dabar mizernā aug imėgracėjė ėš Artėmūju Rītu ė Pietrītiu Azėjės. Genetėškā tėktās aple 4,8% japonu īr grīna japuonėška tėpa.

Miestūs gīven ape 82% pieteliu, vėrš 26% – Tokėjou. Daugoma pieteliu susitelki rītinie šalėis dalie, katruo īr bavēk vėsė dėdliausi miestā.

Akuonuomėka[taisītė]

Krūvuo so JAV ėr ES, Japuonėjė īr vėina magtīngiausiu svieta akanuomėniu jiegu. Japuonėjes akuonuomėkuo dėdlē taikuomas inuovacėjes ė praktėkuo taikuomė muoksla pasėikėmā.

Nūruodas[taisītė]


Žemīnā

Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka

Azėjė

Afganėstans | Armienėjė | Azėrbaidžians | Bahreins | Banglodešos | Bruniejus | Butans | Fėlėpinā | Grozėjė | Indėjė | Indonezėjė | Irans | Iraks | Izraelis | Japuonėjė | Jemens | Juordanėjė | JAE | Kambuodža | Katars | Kazakstans | Kėnėjė | Kėpros | Kirkizėjė | Kovėits | Laosos | Lėbans | Malaizėjė | Maldīvā | Monguolėjė | Mianmars | Nepals | Omans | Pakėstans | Pėitū Kuoriejė | Rītū Timuors | Rosėjė | Saudo Arabėjė | Singapūrs | Sėrėjė | Šiaurės Kuoriejė | Šri Lanka | Tadžikistans | Tailands | Torkėjė | Torkmėnistans | Ozbėkistans | Vietnams