Ispanėjė

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Paršuoktė i: navėgacėjė, paėiška
Reino de España (ispanėškā)
Regne d'Espanya (kataluonėškā)
Espainiako Erresuma (baskėškā)
Ispanėjės vieleva Ispanėjės herbs
(Platiau) (Platiau)
Ispanėjė žemielapie
Valstībėnė kalba ispanu kalba
Suostėnė Madrids
Dėdliausis miests Madrids
Valstībės vaduovā Chuans Karlosos I
Karalios
Pluots
 - Ėš vėsa
 - % ondėns
 
504 782 km² (50)
1,04%
Gīventuoju
 - 2006 lėipa (progn.)
 - Tonkoms
 
40 397 842 (30)
80,03 žm./km² (88)
BVP
 - Ėš vėsa
 - BVP gīvėntuojou
2005 (progn.)
1 017,00 mlrd. Tarptautėnis duoleris (13)
25 200 Tarptautėnis duoleris (26)
Valiota Eurs
Čiesa zuona
 - Vasaras čiesos
UTC +1
UTC +2
Liousoms
Sovėinėjėms
 
1492
Valstībėnis himnos Ispanėjės himnos
Interneta kuods .es
Šalėis tel. kuods 34

Ispanėjės Karalīstė - valstībė Euruopas pėitvakariūs, Pirienu posesalie. Tor robežio so Portugalėjė vakarūs, Prancūzėjė ėr Andora šiaurie, so Gibraltaro pėitūs.

Puolitėnė sėstema[taisītė]

 Crystal Clear app korganizer.png  Šėtam straipsni īr gausoms žemaitėškas rašības ė gramatėkas klaidū
Prašuom pataisītė klaidas ė paskum ėštrėntė šėta pranešėma

Ispanėjė - kuonstitucėnė muonarchėjė, valdž' šalie dalėnas Karalios, dvijū rūmū Parlamėnts ė Naciuonalinis susirinkėms. Šalėis vīkdomuoj valdž' sudara Mėnėstrū Tarība, katro kontrolioun Viriausībes prezidėnts (tapatėnams Mėnėstrou pirmininkou), katruo kandidatūra pasiūlios Karaliou išrenk Naciuonalinis susirėnkėms.

Admėnėstracinis suskīrstīms[taisītė]

Ispanėjė suskīrstīta i 50 pruovincijū, katruos sugrupoutas i 17 autonuominiū bendruomeniū iė 2 autonuominius miestus.

Autonuomėnes bendruomenes (comunidades autónomas):

  • Andalūzėjė (Andalucía)
  • Araguons (Aragón)
  • Astūrėjė (Principáu d'Asturies astūrėškā, Principado de Asturias ispanėškā)
  • Balearū salas (katal. Illes Balears, isp. Islas Baleares)
  • Baskėjė (Euskadi baskėškā, País Vasco ispanėškā)
  • Estremadūra (Extremadura)
  • Galėsėjė (Galicia)
  • Kanarū salas (Islas Canarias)
  • Kantabrėjė (Cantabria)
  • Kastėlėjė ė La Manča (Castilla-La Mancha)
  • Kastėlėjė ė Leuons (Castilla y León)
  • Kataluonėjė (Catalunya kataluonėtškā, Catalonha oksėtanėškā, Cataluña ispanėškā)
  • Madrids
  • Mursėjė (Murcia)
  • Navara (Nafarroa baskėškā, Navarra ispanėškā)
  • Riuocha (La Rioja)
  • Valensėjė (Comunitat Valenciana kataluonėškā,Comunidad Valenciana ispanėškā)

Be tuo, īr do autonuomėnē miestā:

  • Melilėjė
  • Seuta

Geografėjė[taisītė]

Ispanėjė ožjem šešis septintadalius Iberėjes posiasale. Pakrontės ėlgis - 4964 km. Aukščiausis tašks: Pico de Teide Kanarū saluos (3718 m), vuo žemīnė - Mulchacen (3478 m). Ėlgiausės opės - Tacho (Ispanėjuo 727 km, bendros ėlgoms 1007 km) ėr Ebros (928 km).

Demuografėjė[taisītė]

Dažniausē Ispanėjuo vartuojama kalba īr ispanu. Be anuos ivairiūs šalėis regijuonūs rokounamous ė kėtuom kalbuom, plačiausē vartuojamas kataluonu, basku ė galu kalbas. Daugoms ispanu īr katalėkā.

Nūruodas[taisītė]


Žemīnā

Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka

Euruopa

Airėjė | Albanėjė | Andora | Armienėjė | Austrėjė | Azėrbaidžians | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Grozėjė | Islandėjė | Ispanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksembōrgs | Makeduonėjė | Malta | Moldavėjė | Muonaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Torkėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vuokītėjė