Vuokītėjė

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Paršuoktė i: navėgacėjė, paėiška
Bundesrepublik Deutschland
Vuokītėjės vieleva Vuokītėjės herbs
(Platiau) (Platiau)
Vuokītėjė žemielapie
Valstībėnė kalba Vuokītiu kalba
Suostėnė Berlīns
Dėdliausis miests Berlīns
Valstībės vaduovā Joachim Gauck
Prezidentas
Angela Merkel
Kanclerė
Pluots
 - Ėš vėsa
 - % ondėns
 
357 021 km² (61)
2,18%
Gīventuoju
 - 2006 lėipa (progn.)
 - Tonkoms
 
82 422 299 (14)
230,86 žm./km² (34)
BVP
 - Ėš vėsa
 - BVP gīvėntuojou
2005 (progn.)
2 454,00 mlrd. $ (5)
29 800 $ (20)
Valiota Eurs (€)
Čiesa zuona
 - Vasaras čiesos
UTC +1
UTC +2
Liousoms
Įkūrimas
Padalijimas
Suvienijimas
Verdunės taika (843)
1871 sausė 18
1949 gegožės 23
1990 spalė 3
Valstībėnis himnos Vuokītėjės himnos
Interneta kuods .de
Šalėis tel. kuods +49

Vuokītėjė - dėdliausė vagol prieteliu skaitlio valsībė Euruopuo, vėina ėš ES ikūrieju. Robežiounas šiaurie so Šiaurės jūra, Danėjė, Baltėjės jūra, rītūs so Lėnkėjė ė Čekėjė, pėitūs su Austrėjė ė Šveicarėjė, vuo vakarūs su Prancūzėjė, Lioksemborgo, Belgėjė ė Nīderlandās.

Istorija[taisītė]

 Crystal Clear app korganizer.png  Šėtam straipsni īr gausoms žemaitėškas rašības ė gramatėkas klaidū
Prašuom pataisītė klaidas ė paskum ėštrėntė šėta pranešėma

Jau maždaug prieš 2500 metu dabartines Vokietijos terituorijuo apsigyvendina germanāi, pėitūs, Alpies' - retā, vuo i vakarūs nu anū - keltā. I o. pėitėnes žemes bova ožkariautas ė ijungtas i Ruomas imperėj. Per didliūji tautū kraustīmuos (IV-VI o.) sosėkūrė Bavarėjės, Saksuonėjės, Tiūringėjės, Frankuonėjės ė kėtas ginčiū hercuogīstes.

IX o. suėros Ruomas imperėjē, hercuogīstes ieje i Vuokėtėjes karalīstė, katra zars praidejė vadintėis Teutuonū karalīstė. Lig pat XIX o. dabartėnes Vuokėtėjes terituorijuo gīvava šimtā smulkū karalīsčiū ė kelias dešimtīs neprėklausuomū miestū.

XII-XIII o. Saksuonėjės konėgaikštē pradiejė Krīžiaus žīgiūs i Rītū Euruop prieš paguonis. Net do šimtemtiūs anei bandė pakrikštītė Lietov, Žemaitėj ė ktėas Rītū valstībes, bet tas anim tep i nepavīka. Galiausē 1410 m. pu Žalgėre mūše vuokėtiē galotėnā pralaimiejė.

1871 m. Vuokėtėj susivienėjė Prūsėjės iniciatīvo (dėltuo ėlg laik vastībė vadėnuos ne Vuokėtėjė o Prūsėjė). XX o. pradžiuo šales tapa untruoje pasaule valstībė. Vuokėtėjē reikiejė naujū žaliavū ė naujuos rinkas, dėltuo ana praidejė Pėrmūji Pasaulini kar, katrū čīsta praluošė. bet 1933 m. i valdžė atejes A. Hitleris apėntās sukielė kara ė ontra karta per pusšimti metū Vuokėtėjė bova sotriuškinta. 1945 m. kara laimiejusiū valstībiū sprendėmo Vuokėtėjė bova padalinta i 4 zuonas. JAV, Prancozėjės ė Jongtėnės Karalīstes zonuos' 1949 m. bova ėkorta Vuokėtėjės Federacėnė Respoblėka, vuo TSRS zonuo - Vuokėtėjs Demuokratėnė Respoblėka. Praejos 40 metū, 1990 m., abėdvė Vuokėtėjės sosėjungė.

Ekonuomika[taisītė]

Vuokėtėjė īr vėina galingiausiū svieta pramuoniniū valstībiū, katra užjem ontra vėit svieta prekībuo pu JAV. Nuors per Ontra Pasaulini kara daugoma pramuones imuoniū ė bova sogriauta, no nemažė naudėngūjū iškasenū telkėnē, žmuoniū darbštoms ė JAV kapėtala investicėjės, dėdėlė indėlē i muoksl ė naujū teknoluogijū kūrėma šali greitā pakielė iš griuviesiū. Ūke plėtuotė skatėna ė gerė kelē, tonkos laivībā tinkamū opiū ė kanalū tinklos. Žemes ūkis Vuokėtijuo īr baisē aukšta līge, ūkininkā pasėik itin gerū rezoltatū.

Vakarū ė Rītū Vuokėtjē sosėjungos i vėin valstībė, šėik tėik suamžiejė krašta gamības augėma tempā. Ė nuors VDR pėrmava tarp bovusiū socialistiniū šaliū, bet ne tėik ka prilīgtom VFR.

Svarbiauses Vuokėtėjės kasības pramuones šakas - rusvūjū ė akmens onglū, geležėis, naftas ė dujū, cinka, švina, droskū gavība. Vuokėtėjė išgaun tiktā 1% svieta naudingūjū iškasenū, vuo suvartuo aplė 10%. Dėltuo baisē daug an ivežama iš kėtū žemīnū.

Vuokėtėjės pramuonė valda dėdėjē gamības sosėvienėjėmā, vadėnamė koncernās. Vuokėtėjės cemėjės pramuonė sotelkta pri Reina - Reina-Rūra, Maina ė Manheima, Leipcigė ė Halie. Vuokėtėjė užjem pėrm vėit svietė vagol kai kuriū chemėjės prėkiū gamības māst. Ana tenk 20% chemėjės gaminiū ekspuorta. Ženuomė BASF, Henkel, Bayer koncernā, katrėj gamėn vaistū, plastmases, dažus, pluošt, trašas ė kėtkū.

Pu JAV ė Japuonėjės , Vuokėtėjė užjem tret' vėit svietė vagol padėrbamū lėbgvūjū mašinū kieki. Volkswagen, Werk, Adam Opel, Daimler-Benz, BMW, Ford-Werke mašinū gamīklās ėsėkūroses daugėlie Vuokėtėjės miestū.

Klėmats[taisītė]

Klėmats īr vėdutiniū platumū, pėitū krīptė laipsnėškā pereinuntis iš jūrėne i žemīnini. Žėimuos ė vasaras temperatūrū skėrtomā šiaurie nier dėdėlė. Sausė vėdotėnė temperatūra šiaures vakarūs aplė 1, šiaures rītūs - -1, vuo pėitūs aplė 3 laipsnius. Tiktā Alpies ana nukrint lig -10, -11 laipsniū. Vuokėtėjės žemumuo ė Reina slienė laukā žaliuon vės žėim. Sėniga danga, jeigo ė sosėdara, ta vakarūs' laikuos baisē trumpā, vuo rītūs aplė puora nedieliū. Vėdore Vuokėtėjės kalnūs snėigs, nelīgo kuoks aukštis, išsilaika 3-5 mienėsius.

Vasaras šėlčiause mienėse vėdotėnė temperatūa šiaurie būn aplė 15-18 lapiniū, vuo pėitūs - 18-20 laipsniū. kalnūs lėias vėdotėnė mienėse temeperatūra - 14-16 laipsniū. Pėitū Vuokėtėjės giliuos, vieja neužputamūs slieniūs lėipas temperatūras vėdrukis - daugeu kāp 20 laipsniū. ė tėn gerā ėšaug šėlom miegstontės vīnuoges ė tebuoka.

Krėtuliū ligumuo iškrėnt 600-800 mm per metus, neaukštūs' kalnūs' - aplė 1000 mm, vuo Alpies - 1500-2000 mm. Krėtuliū maksėmoms būn vasaras laikė.


Žemīnā

Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka

Euruopa

Airėjė | Albanėjė | Andora | Armienėjė | Austrėjė | Azėrbaidžians | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Grozėjė | Islandėjė | Ispanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksemborgs | Makeduonėjė | Malta | Moldavėjė | Muonaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Torkėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vuokītėjė