Tarību Sājonga
Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
|
|||||
 |
|||||
| Gīvavėma laikuotarpis | 1922 - 1991 | ||||
| Valstībinė kalba | Oficialē valstībėnes kalbuos nebova. Faktėškā - rosū | ||||
| Suostinė | Maskva | ||||
| Pluotas - Ėš vėsa |
22 402 200 km2 |
||||
| Gyventojų - Iš viso (1991) - Tonkoms |
293 047 571 13/km² |
||||
| Valiota | Roblės | ||||
| Laik zuona | UTC +3 iki +11 | ||||
| Valstībinis himnos | Tarību Sājongas himnos | ||||
| Interneta kuods | .su | ||||
Tarību Suocēlėstėniu Respoblėku Sājonga (TSRS, trumpiau Tarību Sājonga aba Suovietu Sājunga) - valstībė, gīvavos nu 1922 m. groudė 30 d. ligė 1991 m. groudė 25 d. TSRS valde vėina pagrindėnė partėjė - kuomonėstu partėjė, katruos generalėnis sekretuorios bova i TSRS vaduovs.
[taisītė] TSRS istuorėjė
Sājungas pradė bōva 1923 m. lėipas 6 d., kumet Rosėjės Tarību Federacėnė Suocēlėstėnė Respoblėka, Ožkaukazės TFRS, Baltarosėjės TSR ė Okraėnas TSR pasėrašė Sājongas akta.
1934 m. siejės 18 d. TSRS bova priimta i Tautū Sajunga.
Pu ontruos svieta vainuos SSRS bōva veina ėš maktīngiausiu svieta valstībiū. Par ontra svieta vaina SSRS par jiega uokopava Baltėjės valstībės, katrūs vėsa uokopacėjės čiesa bova teruorėzoujamė žmuonis. Dėdlē daug nožodīta aba ėštremta [1] nekaltu vėitas gīventuoju. Žmuonis bova parsekiuojamė ož sava isėtėkėnėmos vėsuo TSRS.
1991-12-31 valstībė galotėnā nustuojė egzėstoutė.
[taisītė] TSRS vaduovā
| Vladimirs Lenins | 1922-1924 | (SSRS ikories, valde lėgė sava smertės) |
| Juosips Stalins | 1928-1953 | (valdė lėgė sava smertėis) |
| Nikita Chruščiov | 1953-1964 | (bova nošalints nu pareigū) |
| Leonid Brežnev | 1964-1982 | (valdė lėgė sava smertės) |
| Jurij Andropov | 1982-1984 | (valdė lėgė sava smertės) |
| Konstantin Černenko | 1984-1985 | (valdė lėgė sava smertės) |
| Michail Gorbačiov | 1985-1991 | (valdė lėgė vasltībės žlogėma) |
[taisītė] Šaltėnē
