Latvėjė

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.

Latvijas Republika

(Platiau) (Platiau)
Valstībėnė kalba	Latviu kalba
Suostėnė	Rīga
Dėdliausis miests	Rīga
Valstībės vaduovā	Valdis Zatlerės Prezidents Valdis Dombrovskis Premjiers
Pluots  - Ėš vėsa  - % ondėns	64 589 km² (121) 1,5%
Gīventuoju  - 2006 lėipa (pruogn.)  - Tonkoms	2 274 735 (138) 35,22 žm./km² (135)
BVP  - Ėš vėsa  - BVP gīventuojui	2004 (pruogn.) 10,47 mlrd. € (93) 4 547 € (52)
Valiota	Lats
Čiesa zuona  - Vasaras čiesos	UTC +2 UTC +3
Liousoms Paskelbta Pripažėnta TSRS okupacėjė Atkorta Pripažėnta	Nu Rosėjės imperėjės {{{nepriklausomybėsDatos}}}
Valstībėnis himnos	Latvėjės himnos
Interneta kuods	.lv
Šalėis tel. kuods	371

Latvėjės respoblėka (Latvija) - īr šalis Euruopuo, šiaurės rītūs. Latvėjė tor robežio so Estėjė, Lietova, Baltarosėjė ė Rosėje, Latvėje tēp pat īr Baltėjės jūras rītėnie pakrontie. Suostėnė īr Rīga.

Latvėjes respoblėka nu 2004 metu gegožės pėrmuos dėinas īr ES narie.

Torėnīs 1 Naciuonalėnē sėmbuolē 2 Trompa istuorėjė 3 Puolitėnė sėstema 4 Geuograpėjė 5 Admėnėstracėnis soskėrstīms 6 Demuograpėjė 6.1 Miestā 7 Kėta infuormacėjė 8 WEB

[taisītė] Naciuonalėnē sėmbuolē

Latvėjės naciuonalėnė sėmbuolē īr baltuojė kėlie, dvėtaškė Dieva marelė, baltuojė ramonė, ōžuols ė lėipa.

[taisītė] Trompa istuorėjė

Šėtam straipsnī īr gausoms žemaitėškas rašības ė gramatėkas klaidū Prašuom pataisītė klaidas ė paskum ėštrėntė šėta pranėšima

Pasėbėngos XIII omžiaus baltu kuovuoms su vuokītēs, dabartėnė Latvėjės terėtuorėjė pateka terp pėnkiū feodalėniu valstībieliu, katruos sodarė Livuonėjes kuonfederacėjė (da bova vadėnama Livuonėjes uordėno). 1561 metās Latvėjes Vėdžemė ė Latgala bova prijongtas pri LDK, vuo Kuršos, Žiemgala ė Siela bova sojongtė i Korša konėgākštīstė. Nu 1569 m. tapa Abījū Tautū Respoblėkas vasalė. 1629 metās Vėdžemė ė Rīga atėteka Švedėjē, vuo 1721 metās - Rosėjē. 1772 metās pri Rosėjes imperėjės bova prijongta Latgala, o 1775 metās Korša konėgākštīstė.

Vuokītėjē kapėtoliavos pėrmuojuo svieta vainuo ė tebvīkstont pilietėnem karou Rosėjuo, Latvėjė 1918 m. lapkriste 18 dėina paskelbė sava liousoma. XX omžiaus tretiam i ketvėrtam dešimtmečius, Latvėj bov demokratėška respublika. Bet vėliau isivyrav Karl Ulman autoritarinis rėžėms. 1940 metās lėipas 17 dėin baigies pėrmasis nepriklausomybes perijuods.

Ontruoje svieta vainas čieso Latvėjė bova trompā uokopouta Vuokītėjės, a vieliau ligė pat 1991 metu rogpjūtė 21 dėinuos Latvėjė priklause TSRS.

[taisītė] Puolitėnė sėstema

Latvijuo īr parlamentėn demokratėj. 100 vėitu torėnt Seim (Saeima) nare īr išrenkamė pėr vėsuotinius rėnkėmus. Kadencėj trunk tris metus. Prezidėnt renk parlamėnts paprasta balsū daugoma ketverim metam. Prezidėnts gal sav pareiguos būt daugeuse do kartus. Uns paskėr premjier, katras formoun viriausyb.

Dabartėnem Latvėjes seimė daugeuse mandatū tor "Naujėsis laiks" (24) ė Liaudes partėj (20).

[taisītė] Geuograpėjė

Latvėjes pluots īr 64 000 kvadratiniu kiluometru. Baltėjes krant ilgis īr 5000 km.

Aukščiause vėita īr Gaizėn kalns (311m), žemiause vėita īr jūras līgie.

Ėlgeus Latvėjes op īr Daugova, Latvijuo tek 357 iš 1020 km.

Latvėjes suostėn īr Ryga (815000 gyventuoju). Kėtė dėdesnė mietsa īr Daugpilis, Lėipuoja, Jelgava, Jūrmala, Vėntspilis ė Rėzekne.

Svarbeusė Latvėjes uostā īr Ventspilis, Rīga ė Lėipuoja.

[taisītė] Admėnėstracėnis soskėrstīms

Pagrėndėnis straipsnis: Latvėjės rajuonā

Latvijoje yra išskiriami šie istoriniai-etnografiniai regionai:

• Kuržemė (Kurzeme);
• Vėdžemė (Vidzeme);
• Žemgalė (Zemgale);
• Latgalė (Latgale);
• Aukšžemė (Augšzeme, Sēlija);

Admėnėstracėškā Latvėjė skėrstuoma i 26 rajuonos ė 7 miestos.

[taisītė] Demuograpėjė

Latvėjuo gėven 2,4 mln gyventuoju. Ėš anu 59% īr latve, 28% rusa, 4% guda, 2,8% ukrainiete, 2,5% lėnku, 1,4% lietuviu ė 2.3% īr kėtū tautībiu žmuoniu.

[taisītė] Miestā

Šabluons:Main Svarbiausė ė dėdliausė miestā pagal prieteliu skaitlio anūsė:

Miestā vagol gīventuoju skaitlio

	Miests	Pluots, km²	Puopolēcėjė		Miests	Pluots, km²	Puopolēcija	Rīga
1	Rīga	307,2	711 789	7	Rezeknė	17,48	35 680
2	Daugpėlės	72,48	105 520	8	Valmiera	18,1	27 339
3	Lėipuojė	60	84 492	9	Jėkabpėlės	23	26 713
4	Jelgava	60,1	66 120	10	Uogrė	16	26 167
5	Jūrmala	100	55 061	11	Tukums	12,9	19 904
6	Ventspilis	55,37	43 098	12	Ciesis	19,3	17 844
2009 m. apskaitlēvėmā[1]

[taisītė] Kėta infuormacėjė

• Oficiali kalba: latviu. Laba paplėtus da īr rusu kalba.

• 99% Latvėjes gyventuoju īr raštingė.

• 55 pruocėnta žmoniū īr liuteruonā, 24 pruocėnta Romas katalėkā, 9 pruocėnta stačetėkē, 12 pruocėntu gėventuoju ėšpažīst kėtuokes religėjes.

• Latvėjes valiota īr lats

• Latvėjes interneta kuods īr .lv

[taisītė] WEB

• http://www.vietas.lv/
• http://www.latviatourism.lv/
• http://www.latvia.lv/

Žemīnā

Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka

Euruopa

Airėjė | Albanėjė | Andora | Armienėjė | Austrėjė | Azėrbaidžians | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Grozėjė | Ėslandėjė | Ėspanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksembōrgs | Makeduonėjė | Malta | Moldavėjė | Monaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Torkėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vokėitėjė

Citavimo klaida <ref> tags exist, but no <references/> tag was found