Latvėjė
|
|||||
| Latvėjė žemielapie | |||||
| Valstībėnė kalba | Latviu kalba | ||||
| Suostėnė | Rīga | ||||
| Dėdliausis miests | Rīga | ||||
| Valstībės vaduovā | Andris Bērziņš Prezidėnts
Valdis DombrovskisMėnėstros pėrmėninks
|
||||
| Pluots - Ėš vėsa - % ondėns |
64 589 km² (121) 1,5% |
||||
| Gīventuoju - 2006 lėipa (pruogn.) - Tonkoms |
2 274 735 (138) 35,22 žm./km² (135) |
||||
| BVP - Ėš vėsa - BVP gīventuojui |
2004 (pruogn.) 10,47 mlrd. € (93) 4 547 € (52) |
||||
| Valiota | Lats | ||||
| Čiesa zuona - Vasaras čiesos |
UTC +2 UTC +3 |
||||
| Liousoms Paskelbta
Pripažėnta TSRS okupacėjė Atkorta Pripažėnta |
Nu Rosėjės imperėjės {{{nepriklausomybėsDatos}}} |
||||
| Valstībėnis himnos | Latvėjės himnos | ||||
| Interneta kuods | .lv | ||||
| Šalėis tel. kuods | 371 | ||||
Latvėjės Respoblėka (lat. Latvija, Latvijas Respublika) - īr šalės Euruopuo, šiaurės rītūs. Latvėjė tor robežio so Estėjė, Lietova, Baltarosėjė ė Rosėjė, Latvėjė tēpuogė īr Baltėjės jūras rītėnie pakrontie. Suostėnė īr Rīga.
Latvėjės Respoblėka nu 2004 metu gegožės pėrmuos dėinas īr ES narie.
Torėnīs |
Naciuonalėnē sėmbuolē [taisītė]
Latvėjės naciuonalėnē sėmbuolē īr baltuojė kielė, dvėtaškė Dieva marelė, baltuojė ramonė, ōžuols ė lėipa.
Trompa istuorėjė [taisītė]
Pasėbėngos XIII omžė baltu kuovuoms so vuokītēs, dabartėnė Latvėjės terėtuorėjė pateka terp pėnkiū feodalėniu valstībieliu, katruos sodarė Livuonėjes kuonfederacėjė (da bova vadėnama Livuonėjės uordėno). 1561 metās Latvėjės Vėdžemė ė Latgala bova prijongtas pri LDK, vuo Koršos, Žemgala ė Siela bova sojongtė i Korša konėgākštīstė. Nu 1569 m. tapa Abījū Tautū Respoblėkas vasalė. 1629 metās Vėdžemė ė Rīga atėteka Švedėjē, vuo 1721 metās - Rosėjē. 1772 metās pri Rosėjės imperėjės bova prijongta Latgala, vuo 1795 metās Korša konėgākštīstė.
Vuokītėjē kapėtoliavos pėrmuo svieta vainuo ė tebvīkstont pėlėitėnē vainā Rosėjuo, Latvėjė 1918 m. lapkristė 18 dėina paskelbė sava liousībė. XX omžė tretėm i ketvėrtam dešimtmetiūs, Latvėjė bova demuokratėška respoblėka. Ale vieliau isivīrava Karla Ulmanė autuorėtarėnis režėms. 1940 metās lėipas 17 dėina bėngės pėrmasā liousībės perijuods.
Ontruojė svieta vainas čieso Latvėjė bova trompā okopouta Vuokītėjės, vieliau ligė pat 1991 metu rogpjūtė 21 dėinuos Latvėjė prigolė TSRS. 2004 m. Latvėjė palėka ES ė NATO narie.
Puolitėnė sėstema [taisītė]
Latvėjuo īr parlamentėnė demuokratėjė. 100 vėitu torontė Seima (lat. Saeima) narē īr ėšrenkamė par vėsoutėnius rėnkėmus. Kadencėjė tronk tris metus. Prezidėnta renk parlamėnts paprasta balsū daugoma ketoriem metam. Prezidėnts gal sava pareiguos būt daugeusē do lėikos. Ons paskėr premjiera, katrs formoun vėriausībė.
Dabartėnem Latvėjės seimė daugeusē mandatū tor "Santarvės cėntros" (31) ė "Vėinībė" (20).
Geuograpėjė [taisītė]
Latvėjės pluots īr 64 000 kvadratėniu kiluometru. Baltėjės kronta ėlgoms īr 5000 km.
Aukštiausė vėita īr Gaizėnė kalns (311m), žemiausė vėita īr jūras līgie.
Ėlgiausė Latvėjes opė īr Daugova, Latvėjuo tek 357 ėš 1020 km.
Latvėjės suostėnė īr Rīga (815 000 gīventuoju). Kėtė dėdesnė miestā īr Daugpėlės, Lėipuojė, Jelgava, Jūrmala, Vėntspėlės ė Rėzeknė.
Svarbiausė Latvėjės oustā īr Ventspėlės, Rīga ė Lėipuojė.
Admėnėstracėnis soskėrstīms [taisītė]
.png)
Latvėjuo skėramė tuokėi istuorėnē-etnuograpėnē regėjuonā:
- Kuržemė (Kurzeme);
- Vėdžemė (Vidzeme);
- Žemgalė (Zemgale);
- Latgalė (Latgale);
- Aukšžemė (Augšzeme, Sēlija);
Admėnėstracėškā Latvėjė skėrstuoma i 26 rajuonos ė 7 miestos.
Demuograpėjė [taisītė]
Latvėjuo gīven 2,25 mėlėjuonā gīventuoju. Ėš anū 62,1% īr latvē, 26,9% rosā, 3,3% godā, 2,2% okrainėitē, 2,2% lėnkā, 1,2% lietovē ė 2,1% īr kėtū tautībiu žmuoniu.
Miestā [taisītė]
Glabniausė ė dėdliausė miestā vagol prieteliu skaitlio īr:
| Miests | Pluots, km² | Puopolēcėjė | Miests | Pluots, km² | Puopolēcija | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 | Rīga | 307,2 | 709 145 | 7 | Rezeknė | 17,48 | 35 148 | |||
| 2 | Daugpėlės | 72,48 | 103 754 | 8 | Valmiera | 18,1 | 27 323 | |||
| 3 | Lėipuojė | 60 | 84 411 | 9 | Jėkabpėlės | 23 | 26 468 | |||
| 4 | Jelgava | 60,1 | 65 106 | 10 | Uogrė | 16 | 26 167 | |||
| 5 | Jūrmala | 100 | 56 130 | 11 | Tukums | 12,9 | 19 904 | |||
| 6 | Ventspilis | 55,37 | 42 883 | 12 | Ciesis | 19,3 | 17 844 | |||
| 2009 m. apskaitlēvėmā[1] | ||||||||||
Kėta infuormacėjė [taisītė]
- Ofėcēlė kalba: latviu. Dėdlē paplėtos da īr rosu kalba.
- 99% Latvėjės gīventuoju īr raštėngė.
- 55 pruocėnta žmoniū īr liuteruonā, 24 pruocėnta Ruomas katalėkā, 9 pruocėnta provoslavā, 12 pruocėntu gīventuoju ėšpažīst kėtas vieras.
- Latvėjės valiota īr lats
- Latvėjės interneta kuods īr .lv
WEB [taisītė]
- ↑ http://www.world-gazetteer.com/wg.php?x=&men=gcis&lng=en&des=wg&srt=npan&col=abcdefghinoq&msz=1500&geo=-132
| Žemīnā |
|
Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka |
|
Airėjė | Albanėjė | Andora | Armienėjė | Austrėjė | Azėrbaidžians | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Grozėjė | Islandėjė | Ispanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksemborgs | Makeduonėjė | Malta | Moldavėjė | Monaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Torkėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vuokītėjė |
.svg){kind=link}