Latvėjė
|
|||||
| Latvėjė žemielapie | |||||
| Valstībėnė kalba | Latviu kalba | ||||
| Suostėnė | Rīga | ||||
| Dėdliausis miests | Rīga | ||||
| Valstībės vaduovā | Andris Bērziņš Prezidents
Valdis DombrovskisPremjiers
|
||||
| Pluots - Ėš vėsa - % ondėns |
64 589 km² (121) 1,5% |
||||
| Gīventuoju - 2006 lėipa (pruogn.) - Tonkoms |
2 274 735 (138) 35,22 žm./km² (135) |
||||
| BVP - Ėš vėsa - BVP gīventuojui |
2004 (pruogn.) 10,47 mlrd. € (93) 4 547 € (52) |
||||
| Valiota | Lats | ||||
| Čiesa zuona - Vasaras čiesos |
UTC +2 UTC +3 |
||||
| Liousoms Paskelbta
Pripažėnta TSRS okupacėjė Atkorta Pripažėnta |
Nu Rosėjės imperėjės {{{nepriklausomybėsDatos}}} |
||||
| Valstībėnis himnos | Latvėjės himnos | ||||
| Interneta kuods | .lv | ||||
| Šalėis tel. kuods | 371 | ||||
Latvėjės respoblėka (Latvija) - īr šalis Euruopuo, šiaurės rītūs. Latvėjė tor robežio so Estėjė, Lietova, Baltarosėjė ė Rosėjė, Latvėje tēp pat īr Baltėjės jūras rītėnie pakrontie. Suostėnė īr Rīga.
Latvėjes respoblėka nu 2004 metu gegožės pėrmuos dėinas īr ES narie.
Torėnīs |
[taisītė] Naciuonalėnē sėmbuolē
Latvėjės naciuonalėnė sėmbuolē īr baltuojė kielė, dvėtaškė Dieva marelė, baltuojė ramonė, ōžuols ė lėipa.
[taisītė] Trompa istuorėjė
Pasėbėngos XIII omžė baltu kuovuoms so vuokītēs, dabartėnė Latvėjės terėtuorėjė pateka terp pėnkiū feodalėniu valstībieliu, katruos sodarė Livuonėjes kuonfederacėjė (da bova vadėnama Livuonėjės uordėno). 1561 metās Latvėjės Vėdžemė ė Latgala bova prijongtas pri LDK, vuo Koršos, Žemgala ė Siela bova sojongtė i Korša konėgākštīstė. Nu 1569 m. tapa Abījū Tautū Respoblėkas vasalė. 1629 metās Vėdžemė ė Rīga atėteka Švedėjē, vuo 1721 metās - Rosėjē. 1772 metās pri Rosėjės imperėjės bova prijongta Latgala, vuo 1795 metās Korša konėgākštīstė.
Vuokītėjē kapėtoliavos pėrmuo svieta vainuo ė tebvīkstont pilietėniam karou Rosėjuo, Latvėjė 1918 m. lapkrėstė 18 dėina paskelbė sava liousībė. XX omžę tretiam i ketvėrtam dešimtmetiūs, Latvėjė bova demokratėška respoblėka. Bet vieliau isivīrava Karla Ulmanė autorėtarėnis riežėms. 1940 metās lėipas 17 dėina bėngies pėrmāsis nepriklausuomībės perijuods.
Ontruojė svieta vainas čieso Latvėjė bova trompā okopouta Vuokītėjės, vieliau lėgė pat 1991 metu rogpjūtė 21 dėinuos Latvėjė priklousė TSRS. 2004 m. Latvėjė palėka ES ė NATO narie.
[taisītė] Puolitėnė sėstema
Latvijuo īr parlamentėn demokratėj. 100 vėitu torėnt Seima (lat. Saeima) narē īr ėšrenkamė par vėsuotinius rėnkėmus. Kadencėjė tronk tris metus. Prezidėnta renk parlamėnts paprasta balsū daugoma ketoriem metam. Prezidėnts gal sava pareiguos būt daugeuse do lėikos. Uns paskėr premjiera, katrs formoun vėriausībė.
Dabartėnem Latvėjės seimė daugeuse mandatū tor "Naujėsis laiks" (24) ė Liaudes partėjė (20).
[taisītė] Geuograpėjė
Latvėjes pluots īr 64 000 kvadratiniu kiluometru. Baltėjes krant ilgis īr 5000 km.
Aukščiause vėita īr Gaizėn kalns (311m), žemiause vėita īr jūras līgie.
Ėlgeus Latvėjes op īr Daugova, Latvijuo tek 357 iš 1020 km.
Latvėjes suostėn īr Rīga (815 000 gīventuoju). Kėtė dėdesnė miestā īr Daugpėlės, Lėipuojė, Jelgava, Jūrmala, Vėntspėlės ė Rėzekne.
Svarbeusė Latvėjes uostā īr Ventspilis, Rīga ė Lėipuojė.
[taisītė] Admėnėstracėnis soskėrstīms
.png)
Pagrėndėnis straipsnis: Latvėjės rajuonā
Latvijoje yra išskiriami šie istoriniai-etnografiniai regionai:
- Kuržemė (Kurzeme);
- Vėdžemė (Vidzeme);
- Žemgalė (Zemgale);
- Latgalė (Latgale);
- Aukšžemė (Augšzeme, Sēlija);
Admėnėstracėškā Latvėjė skėrstuoma i 26 rajuonos ė 7 miestos.
[taisītė] Demuograpėjė
Latvėjuo gėven 2,25 mėlėjuonā gīventuoju. Ėš anu 59,4% īr latvē, 27,6% rosā, 3,6% godā, 2,5% okrainėitē, 2,3% lėnkā, 1,3% lietovē ė 3.3% īr kėtū tautībiu žmuoniu.
[taisītė] Miestā
Šabluons:Main Glabniausė ė dėdliausė miestā vagol prieteliu skaitlio īr:
| Miests | Pluots, km² | Puopolēcėjė | Miests | Pluots, km² | Puopolēcija | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 | Rīga | 307,2 | 709 145 | 7 | Rezeknė | 17,48 | 35 148 | |||
| 2 | Daugpėlės | 72,48 | 103 754 | 8 | Valmiera | 18,1 | 27 323 | |||
| 3 | Lėipuojė | 60 | 84 411 | 9 | Jėkabpėlės | 23 | 26 468 | |||
| 4 | Jelgava | 60,1 | 65 106 | 10 | Uogrė | 16 | 26 167 | |||
| 5 | Jūrmala | 100 | 56 130 | 11 | Tukums | 12,9 | 19 904 | |||
| 6 | Ventspilis | 55,37 | 42 883 | 12 | Ciesis | 19,3 | 17 844 | |||
| 2009 m. apskaitlēvėmā[1] | ||||||||||
[taisītė] Kėta infuormacėjė
- Oficiali kalba: latviu. Laba paplėtus da īr rusu kalba.
- 99% Latvėjes gyventuoju īr raštingė.
- 55 pruocėnta žmoniū īr liuteruonā, 24 pruocėnta Romas katalėkā, 9 pruocėnta stačetėkē, 12 pruocėntu gėventuoju ėšpažīst kėtuokes religėjes.
- Latvėjes valiota īr lats
- Latvėjes interneta kuods īr .lv
[taisītė] WEB
- ↑ http://www.world-gazetteer.com/wg.php?x=&men=gcis&lng=en&des=wg&srt=npan&col=abcdefghinoq&msz=1500&geo=-132
| Žemīnā |
|
Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka |
|
Airėjė | Albanėjė | Andora | Armienėjė | Austrėjė | Azėrbaidžians | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Grozėjė | Ėslandėjė | Ėspanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksembōrgs | Makeduonėjė | Malta | Moldavėjė | Monaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Torkėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vokėitėjė |
.svg){kind=link}