Latvėjė

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Paršuoktė i: navėgacėjė, paėiška
Latvijas Republika
Latvėjės vieleva Latvėjės herbs
(Platiau) (Platiau)
Latvėjė žemielapie
Valstībėnė kalba Latviu kalba
Suostėnė Rīga
Dėdliausis miests Rīga
Valstībės vaduovā Andris Bērziņš
Prezidėnts
Laimdota Straujuma
Mėnėstros pėrmėninks
Pluots
 - Ėš vėsa
 - % ondėns
 
64 589 km² (121)
1,5%
Gīventuoju
 - 2006 lėipa (pruogn.)
 - Tonkoms
 
2 274 735 (138)
35,22 žm./km² (135)
BVP
 - Ėš vėsa
 - BVP gīvėntuojou
2004 (pruogn.)
10,47 mlrd. (93)
4 547 (52)
Valiota Eurs
Čiesa zuona
 - Vasaras čiesos
UTC +2
UTC +3
Liousoms
Paskelbta
Pripažėnta
TSRS okupacėjė
Atkorta
Pripažėnta
Nu Rosėjės imperėjės
{{{nepriklausomybėsDatos}}}
Valstībėnis himnos Latvėjės himnos
Interneta kuods .lv
Šalėis tel. kuods 371
Vėntspilis. Livuonėjės ordėna pėlės, pabūdavuota 1290 metās

Latvėjės Respoblėka (lat. Latvija, Latvijas Respublika) - īr šalės Euruopuo, šiaurės rītūs. Latvėjė tor robežio so Estėjė, Lietova, Baltarosėjė ė Rosėjė, Latvėjė tēpuogė īr Baltėjės jūras rītėnie pakrontie. Suostėnė īr Rīga.

Latvėjės Respoblėka nu 2004 metu gegožės pėrmuos dėinas īr ES narie.

Naciuonalėnē sėmbuolē[taisītė]

Latvėjės naciuonalėnē sėmbuolē īr baltuojė kielė, dvėtaškė Dieva marelė, baltuojė ramonė, ōžuols ė lėipa.

Trompa istuorėjė[taisītė]

Pasėbėngos XIII omžė baltu kuovuoms so vuokītēs, dabartėnė Latvėjės terėtuorėjė pateka terp pėnkiū feodalėniu valstībieliu, katruos sodarė Livuonėjes kuonfederacėjė (da bova vadėnama Livuonėjės uordėno). 1561 metās Latvėjės Vėdžemė ė Latgala bova prijongtas pri LDK, vuo Koršos, Žemgala ė Siela bova sojongtė i Korša konėgākštīstė. Nu 1569 m. tapa Abījū Tautū Respoblėkas vasalė. 1629 metās Vėdžemė ė Rīga atėteka Švedėjē, vuo 1721 metās - Rosėjē. 1772 metās pri Rosėjės imperėjės bova prijongta Latgala, vuo 1795 metās Korša konėgākštīstė.

Vuokītėjē kapėtoliavos pėrmuo svieta vainuo ė tebvīkstont pėlėitėnē vainā Rosėjuo, Latvėjė 1918 m. lapkristė 18 dėina paskelbė sava liousībė. XX omžė tretėm i ketvėrtam dešimtmetiūs, Latvėjė bova demuokratėška respoblėka. Ale vieliau isivīrava Karla Ulmanė autuorėtarėnis režėms. 1940 metās lėipas 17 dėina bėngės pėrmasā liousībės perijuods.

Ontruojė svieta vainas čieso Latvėjė bova trompā okopouta Vuokītėjės, vieliau ligė pat 1991 metu rogpjūtė 21 dėinuos Latvėjė prigolė TSRS. 2004 m. Latvėjė palėka ES ė NATO narie.

Puolitėnė sėstema[taisītė]

Latvėjuo īr parlamentėnė demuokratėjė. 100 vėitu torontė Seima (lat. Saeima) narē īr ėšrenkamė par vėsoutėnius rėnkėmus. Kadencėjė tronk tris metus. Prezidėnta renk parlamėnts paprasta balsū daugoma ketoriem metam. Prezidėnts gal sava pareiguos būt daugeusē do lėikos. Ons paskėr premjiera, katrs formoun vėriausībė.

Dabartėnem Latvėjės seimė daugeusē mandatū tor "Santarvės cėntros" (31) ė "Vėinībė" (20).

Geuograpėjė[taisītė]

Latvėjės pluots īr 64 000 kvadratėniu kiluometru. Baltėjės kronta ėlgoms īr 5000 km.

Aukštiausė vėita īr Gaizėnė kalns (311m), žemiausė vėita īr jūras līgie.

Ėlgiausė Latvėjes opė īr Daugova, Latvėjuo tek 357 ėš 1020 km.

Latvėjės suostėnė īr Rīga (815 000 gīventuoju). Kėtė dėdesnė miestā īr Daugpėlės, Lėipuojė, Jelgava, Jūrmala, Vėntspėlės ė Rėzeknė.

Svarbiausė Latvėjės oustā īr Ventspėlės, Rīga ė Lėipuojė.

Admėnėstracėnis soskėrstīms[taisītė]

Latvėjės istuorėnē-etnuograpėnē regiuonā
Latvėjės rajuonā
Glabns straipsnis: Latvėjės rajuonā

Latvėjuo skėramė tuokėi istuorėnē-etnuograpėnē regėjuonā:

Admėnėstracėškā Latvėjė skėrstuoma i 26 rajuonos ė 7 miestos.

Demuograpėjė[taisītė]

Latvėjuo gīven 2,25 mėlėjuonā gīventuoju. Ėš anū 62,1% īr latvē, 26,9% rosā, 3,3% godā, 2,2% okrainėitē, 2,2% lėnkā, 1,2% lietovē ė 2,1% īr kėtū tautībiu žmuoniu.

Miestā[taisītė]

Glabns straipsnis: Latvėjės miestā

Glabniausė ė dėdliausė miestā vagol prieteliu skaitlio īr:

Miestā vagol gīventuoju skaitlio
Miests Pluots, km² Puopolēcėjė Miests Pluots, km² Puopolēcija

Rīga
Rīga

1 Rīga 307,2 709 145 7 Rezeknė 17,48 35 148
2 Daugpėlės 72,48 103 754 8 Valmiera 18,1 27 323
3 Lėipuojė 60 84 411 9 Jėkabpėlės 23 26 468
4 Jelgava 60,1 65 106 10 Uogrė 16 26 167
5 Jūrmala 100 56 130 11 Tukums 12,9 19 904
6 Ventspėlės 55,37 42 883 12 Ciesis 19,3 17 844
2009 m. apskaitlēvėmā[1]

Kėta infuormacėjė[taisītė]

  • Ofėcēlė kalba: latviu. Dėdlē paplėtos da īr rosu kalba.
  • 99% Latvėjės gīventuoju īr raštėngė.
  • 55 pruocėnta žmoniū īr liuteruonā, 24 pruocėnta Ruomas katalėkā, 9 pruocėnta provoslavā, 12 pruocėntu gīventuoju ėšpažīst kėtas vieras.
  • Latvėjės valiota īr eurs
  • Latvėjės interneta kuods īr .lv

WEB[taisītė]

  1. http://www.world-gazetteer.com/wg.php?x=&men=gcis&lng=en&des=wg&srt=npan&col=abcdefghinoq&msz=1500&geo=-132


Žemīnā

Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka

Euruopa

Airėjė | Albanėjė | Andora | Armienėjė | Austrėjė | Azėrbaidžians | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Grozėjė | Islandėjė | Ispanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksemborgs | Makeduonėjė | Malta | Moldavėjė | Muonaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Torkėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vuokītėjė