San Marins

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.

Paršuoktė i: navėgacėjė, paėiška
Serenissima Repubblica
di San Marino
San Marino vieliava San Marino herbs
(Platiau) (Platiau)
San Marins žemielapie
Valstībėnė kalba italū
Suostėnė San Marins
Dėdliausis miests San Marins
Valstībės vaduovā Šabluons:Valdžia0
Pluots
 - Ėš vėsa
 - % ondėns
 
61 km² (188)
0%
Gīventuoju
 - 2006 lėipa (progn.)
 - Tonkoms
 
29 251 (188)
479,52 žm./km² (12)
BVP
 - Ėš vėsa
 - BVP gīventuojui
2004 (progn.)
0,85 mlrd. $ (174)
34 100 $ (12)
Valiota Euros (€, EUR)
Čiesa zuona
 - Vasaras čiesos
UTC+1
-
Liousoms
-
301 rogsiejė 3
-
Valstībėnis himnos San Marino himnos
Interneta kuods .sm
Šalėis tel. kuods 378

San Marina Respoblėka - nedėdėlė valstībė Euruopas pėitūs, apsopta Italėjės.

Torėnīs

[taisītė] Ėstuorėjė

San Marin ikūrė krikščiuonīs akmenskaldīs Šv. Marinus 301 mūsa eras metās. Vėdoramžes Italėjė bova susiskaldžius i stirpius miestus - valstībes - kāp Venecėjė, Fluorencėjė. Šiuos šaleles pamažo isilieja i dėdesnes terituorėjes, vuo San Marins išlaikė savarankėškoma. San Marina valstībė īr pėrmuoji pasaulie respoblėka.

[taisītė] Puolėtėnė sistema

San Marinė vīraun daugpartėnė demuokratėjė.

[taisītė] Admėnėstracinis suskīrstīms

San Marins suskīrstīts i devīnes savėvaldībes (castelli) - pu vėin kuožnam mėsteliou.

  1. Acquaviva
  2. Borgo Maggiore
  3. Chiesanuova
  4. Domagnano
  5. Faetano
  6. Fiorentino
  7. Monte Giardino
  8. San Marino (live view)
  9. Serravalle

[taisītė] Geografėjė

Isikūres šiaures Italijuo, rītėniame Apeninū kalnīna šlaitė. Netuolėj - Rimini kuruorts. Aukščiausis tašks - Monte Titano (749 m.).

Klimats - vėdutinis, šeltas vasaras, švelnes žėimas.

Trečia nu gala Euruopas valstībe vagol dīdi - mažesnes īr tik Vatikans ė Muonaks.

[taisītė] Ekonuomika

Turideams mažā gamtiniū ištėkliū, San Marins vėsėškā priklausa nu klestintē torėzmā:

Darba jiega vagol profesėj (2000 m.) Žemes ūkis 1%; Pramuonė 42%; Paslaugas 57%.

Infliacėjė (2001 m.) 3,3%

Biudžets Aplė 400 000 000 duolėriū.

[taisītė] Komunikacėjė

Laidėne telipuona nauduotojā (2002 m.) 20 600

Mobiliūjū telipuonū nauduotojā (2002 m.) 16 800

Interneta vartuotojā (2002 m.) 14 300


Žemīnā

Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka

Euruopa

Airėjė | Albanėjė | Andora | Austrėjė | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Ėslandėjė | Ėspanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksembōrgs | Makedonėjė | Malta | Moldavėjė | Monaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vokėitėjė

Persuonalėnē rakondā
Kėtuom kalbuom