Žemaitiu kalba

Žemaitiu kalba prigol baltu kalbū gropē. Ano ruokounas aple 0,5 mln. žmuoniūm. Dėdliuojė dalės besėruokounontiu īr vakarū Lietovuo, kor īr Žemaitiu žemė. Žemaitėškā besėruokounontiu gal sotėktė dėdliūsiūs Lietovuos miestūs: Vėlniou, Kaune, Klaipieduo. Žemaitē gīven vėsam svietė, kor īr lietoviu, nes oficelē anodom neskėramė vėinė nu kėtū.

Nu 2010 metu bėrželė 30 isigaliuojė ISO 639-3 kuods "sgs" [1].

Kalba a tarmie?

Uofėcelē Lietovuos kalbėnėnku skaitoma īr lietoviu kalbuos tarmie. No platiau svietė nier bendra sotarėma a žemaitiu kalba īr kalba, a tarmie, kadongi šėtas sāvuokas īr nuognē artėmas.

Istuorėjė

Naujāsis rašta atgėmėms prasėdiejė, kumet isėkūrė Žemaitiu koltūras draugėjė.

Rašība

Ė ėlguojė

Žemaitiu kalba nauduo luotīnėška rašība. Žemaitiu rašība vartuo daugiau latvėška rašība nē lietovėška.

Žemaitėška abėcielė:
Pagrindėnis straipsnis aple abėcielė

A a

[ā]

Ā ā

[ėlguojė ā]

B b

[bė]

C c

[cė]

Č č

[čė]

D d

[dė]

E e

[ē]

Ē ē

[ėlguojė ē]

Ė ė

[ė̄]

Ė̄ ė̄

[ėlguojė ė̄]

F f

[ėf]

G g

[gė, gie]

H h

[hā]

I i

[ī]

Ī ī

[ėlguojė ī]

J j

[jot]

K k

[kā]

L l

[ėl]

M m

[ėm]

N n

[ėn]

O o

[ō]

Ō ō

[ėlguojė ō]

P p

[pė]

R r

[ėr]

S s

[ės]

Š š

[ėš]

T t

[tė]

U u

[ū]

Ū ū

[ėlguojė ū]

V v

[vė]

Z z

[zė, zet]

Ž ž

[žė, žet].

Gramatika

Šėtamė straipsnie aprašītas šiaurės žemaitiu gramatikas īpatomā todie, ka šiaurės žemaitē šnek arkajėškiausē. Kėtas šnektas tor aukštaitėšku savībiu, katruos galiejė rastėis diel bendrėnės ruokondas vartuojėma.

Kėtas paskatas: nuors šiaurės žemaitē īr daugiau itakuotė koršiu ė anū kalba labiau nutuolos nu senuosės žemaitiu, katra bova žemaitiu gėntie nē pėitū žemaitiu (kėtė gal nesotėktė), bet nūdėinuo šiaurės žemaitiu īr labiau matuoma ė daugiau rēškas spaudintam žuodie. Ontra, skėrtoms tarp pėitū ė šiaurės nie tuoks jau dėdelis, daugiausē ou/ū, ėi/ī dvėbalsiūs, vikipedėjuo žemaitėškuo net patuogiau anon nauduotė, nes teknėškā ou so ėi pakeistė īr praktėškiau, nes nesėmaiša so kėtuom raidiem.

Pamatėnē skėrtomā kėtuos šnektuos tuokėi:

o>u ė>i

ė̄>ī

ou>ū ėi>ī

t'>č d'>dž

Pamatėnē skėrtomā nu bendrėnės kalbuos tuokėi:

o>u ė>i

ė̄>íe (tvėtapradė prīgaidė)

ou>uo ėi>ie

t'>č d'>dž

on, ō> an, un, ą

īr dėdlē daug skėrtomu katrėi žemaitiu ruokonduo beson paveldietė ėš labā senūm čiesu, todie anėi nasotamp so bendrėnės kalbuos normuoms. Tuos īpatībės tor būt ėšsauguotas mūsa žemaitėškuo kalbuo.

Kalbuos skaitlē

Īr trīs žemaitiu kalbuos skaitlē: vėinaskaita, daugėskaita ė dvėskaita. Dvėskaita bavēk ėšninkos bendrėnie lietoviu kalbuo. Trets asmou vēksmažuodie vėsėms skaitlėms sotampōs.

Vardažuodē

Žemaitiu kalbuo īr dėdlē kaituoma kāp ė bendrėnė lietoviu kalba, katruo kalbuos daliūm rīšē ėr sakėnė dalis īr rēškamas fleksėjuoms. Žemaitiu kalbuo īr dvė kėltė - muotrėškuojė ė vīrėškuojė. Niekatriuosės kėltėis reliktā īr mažne ėšninkėn nuorint bendrėnie kalbuo tabier kelės izoliuotas skvarmas, kap „šalta“, „gražu“ ė tep tuoliaus. Tuos skvaormas žemaitiu kalbuo ėšstomtas vīrėškūju, pavīzdiou vėituo „tai yra“ žemaitē saka „tas īr“. Kalba tor penkės daiktavardiu ė tris būdvardė lėnksnioutės. Daiktavardė lėnksnioutės skėras nu bendrėnės lietoviu kalbuos. Lėnksnēs kaituomas kalbuos dalis tor septīnis lėnksnius: nominatīva (vardėninks), genitīva (kėlmėninks), datīva (naudėninks), akuzatīva (galėninks), instrumentāli (inagėninks), lokatīva (vėitėninks), vokatīva (šauksmėninks).

Daiktavardė lėnksniavėms

Pėrmuojė lėnksnioutė

Pėrmuojė lėnksnioutė apėm vardažuodius katrėi bėngas galūnėms -s, mėnkštā so -s (kap veln's), -is, -īs.

VĖINASKAITA

L., kl.	-s	-s	-'s	-is	-īs
V. kas?	noms	vīrs	veln's	medis	arklīs
K. kuo?	noma	vīra	velnė	medė	arklė
N. kam?	nomou	vīrou	velniou	mediou	arkliou
G. kon?	noma	vīra	velni	medi	arkli
In. kou?	nomo	vīro	velnio	medio	arklio
Vt. kamė?	nomė	vīrė	velnie	medie	arklie
Š. ē!	nomė	vīrė	velni	medi	arklī

DVĖSKAITA

L., kl.	-o	-o	-io	-io	-io
V. kas?	nomo	vīro	velnio	medio	arklio
K. kuo?	nomū	vīru	velniū	mediu	arkliū
N. kam?	nomam	vīram	velnem	medem	arklem
G. kon?	nomo	vīro	velnio	medio	arklio
In. kou?	nomās	vīrās	velnēs	medēs	arklēs
Vt. kamė?	nomūs	vīrūs	velniūs	mediūs	arkliūs
Š. ē!	nomo	vīro	velnio	medio	arklio

DAUGĖSKAITA

L., kl.	-ā	-ā	-ē	-ē	-ē
V. kas?	nomā	vīrā	velnē	medē	arklē
K. kuo?	nomū	vīru	velniū	mediu	arkliū
N. kam?	nomams	vīrams	velnems	medems	arklems
G. kon?	nomus	vīrus	velnius	medius	arklius
In. kou?	nomās	vīrās	velnēs	medēs	arklēs
Vt. kamė?	nomūs	vīrūs	velniūs	mediūs	arkliūs
Š. ē!	nomā	vīrā	velnē	medē	arklē

Ontruojė lėnksnioutė

Ontruojė lėnksnioutė bėngas vīrėškuosės ėr muotrėškuosės kėltėis galūnė -ė (kėtuos žemaitiu šnektuos -i), -ie, -a.

VĖINASKAITA

L., kl.	-ė	-ie	-ė	-ė	-a	-a
V. kas?	vėišnė	varlie	pīlė	diedė	rasa	muorka
K. kuo?	vėišnės	varlies	pīlės	diedės	rasuos	muorkas
N. kam?	vėišnē	varlē	pīlē	diedē	rasā	muorkā
G. kon?	vėišnė	varlė	pīlė	diedė	rasa	muorka
In. kou?	vėišni	varli	pīli	diedi	raso	muorko
Vt. kamė?	vėišniuo	varlie	pīlie	diedie	rasuo	muorkuo
Š. uo!	vėišnė	varlė	pīlė	diedė	rasa	muorka

DVĖSKAITA

L., kl.	-ė	-ė	-ė	-ė	-ė	-ė
V. kas?	vėišnė	varlė	pīlė	diedė	rasė	muorkė
K. kuo?	vėišniu	varliū	pīliu	diediu	rasū	muorku
N. kam?	vėišniuom	varliem	pīliem	diediem	rasuom	muorkuom
G. kon?	vėišnė	varlė	pīlė	diedė	rasė	muorkė
In. kou?	vėišniuom	varliem	pīliem	diediem	rasuom	muorkuom
Vt. kamė?	vėišniuos	varlies	pīlies	diedies	rasuos	muorkuos
Š. uo!	vėišnė	varlė	pīlė	diedė	rasė	muorkė

DAUGĖSKAITA

L., kl.	-ės	-ės	-ės	-ės	-as	-as
V. kas?	vėišnės	varlės	pīlės	diedės	rasas	muorkas
K. kuo?	vėišniu	varliū	pīliu	diediu	rasū	muorku
N. kam?	vėišniuoms	varliems	pīliems	diediems	rasuoms	muorkuoms
G. kon?	vėišnės	varlės	pīlės	diedės	rasas	muorkas
In. kou?	vėišniuoms	varliems	pīliems	diediems	rasuoms	muorkuoms
Vt. kamė?	vėišniuos	varlies	pīlies	diedies	rasuos	muorkuos
Š. uo!	vėišnės	varlės	pīlės	diedės	rasas	muorkas

Tretiuojė lėnksnioutė

Bėngas vīrėškuosės ėr muotrėškuosės kėltėis galūnė -ės.

VĖINASKAITA

L., kl.	-ės	-ės
V. kas?	pėlės	dontės
K. kuo?	pėlėis	dontėis
N. kam?	pėlē	dontiou
G. kon?	pėli	donti
In. kou?	pėlėm	dontėm
Vt. kamė?	pėlie	dontie
Š. ē!	pėlėi	dontėi

DVĖSKAITA

L., kl.	-ė	-io
V. kas?	pėlė	dontio
K. kuo?	pėliū	dontū
N. kam?	pėlėm	dontėm
G. kon?	pėlė	dontio
In. kou?	pėlėms	dontėms
Vt. kamė?	pėlīs	dontīs
Š. ē!	pėlė	dontio

DAUGĖSKAITA

L., kl.	-is	-is
V. kas?	pėlis	dontis
K. kuo?	pėliū	dontū
N. kam?	pėlėms	dontėms
G. kon?	pėlis	dontis
In. kou?	pėlėms	dontėms
Vt. kamė?	pėlīs	dontīs
Š. ē!	pėlis	dontis

Ketvėrtuojė lėnksnioutė

Bėngas -os

VĖINASKAITA

L., kl.	-os
V. kas?	sūnos
K. kuo?	sūnaus
N. kam?	sūnou
G. kon?	sūno
In. kou?	sūno
Vt. kamė?	sūnuo
Š. ē!	sūnau

DVĖSKAITA

L., kl.	-o
V. kas?	sūno
K. kuo?	sūnū
N. kam?	sūnam
G. kon?	sūno
In. kou?	sūnās
Vt. kamė?	sūnūs
Š. ē!	sūno

DAUGĖSKAITA

L., kl.	-ā
V. kas?	sūnā
K. kuo?	sūnū
N. kam?	sūnams
G. kon?	sūnus
In. kou?	sūnās
Vt. kamė?	sūnūs
Š. ē!	sūnā

Pėnktuojė lėnksnioutė

Īr apnīkusė senuobėnė kaitīma, bėngas -ou, -ie ėr kėtēp.

L., kl.	-ou	-ė
V. kas?	šou	doktie
K. kuo?	šonėis	dokterėis
N. kam?	šoniou (-ėi)	dokterē
G. kon?	šoni	dokteri
In. kom?	šonėm	dokterėm
Vt. kamė?	šonie	dokterie
Š. uo!	šonėi	dokterėi

DAUGĖSKAITA

L., kl.	-is	-is
V. kas?	šonis	dokteris
K. kuo?	šonū	dokterū
N. kam?	šonėms	dokterėms
G. kon?	šonis	dokteris
In. kom?	šonėms	dokterėms
Vt. kamė?	šonīs	dokterīs
Š. uo!	šonis	dokteris

DVĖSKAITA

Ivardē. Ivardė lėnksniavėms

Ivardē īr asmenėnē (aš, to, ons, ana), songrōžėnē (savė(m)s), paruoduomė̄jė (tas, ta, tuoks, tuokė), pažīmamė̄jė (kėts, kėta, pats, patė), klausamė̄jė (katros, kelints).

Asmenėnė ivardė lėnksniavėms

DVĖSKAITA

L.kl.	I asm, vīr.;	I asm. muotr.;	II asm, vīr.;	II asm. muotr.;	III asm, vīr.;	III asm. muotr.;
V. kas?	vedo	ved(v)ė	jodo	jod(v)ė	anodo	anėd(v)ė
K. kuo?	vedoms	ved(v)ėms	jodoms	jod(v)ėms	anodoms	anėd(v)ėms
N. kamou?	vedom	ved(v)ėm	jodom	jod(v)ėm	anodom	anėd(v)ėm
G. kon?	vedo	ved(v)ė	jodo	jod(v)ė	anodo	anėd(v)ė
In. kou?	vedom	ved(v)ėm	jodom	jod(v)ėm	anodom	anėd(v)ėm
Š. uo!	vedo	ved(v)ė	jodo	jod(v)ė	anodo	anėd(v)ė

VĖINASKAITA

L. kl.	I-s asmou	II-os asmou	III-s asm. vīr.	III-s asm. muotr.
V. kas?	aš	to	ons	ana
K. kuo?	monės	tavės	anuo	anuos
N. kam?	monėi	tavėi	anam	anā
G. kon?	monė(m)	tavė(m)	anou	anou
In. kou?	monėm	tavėm	anou	anou
Vt. kamė?	monie	tavie	anamė	anuo

DAUGĖSKAITA

L. kl.	I-s asmou	II-os asmou	III-s asm. vīr.	III-s asm. muotr.
V. kas?	mes	jūs	anėi	anuos
K. kuo?	mūsu, mūsa	jūsu	anūm	anūm
N. kam?	moms	joms	anėms	anuoms
G. kon?	momis	jomis	anous	anas
In. kou?	momis	jomis	anās	anuom(i)s
Vt. kamė?	momis(o)	jomis(o)	anous	anuos

Songrōžėnė ivardė lėnksniavėms

L., kl.	ivardis
V. kas?	-
K. kuo?	savė(m)s
N. kamou?	savėi
G. kon?	savėm
In. kou?	savėm
Vt. kamė?	savie
Vt.ēn.paš. lėnk kuo?	savėmsp

Fuonetėka

Žemaitē kėrčioun kėtēp nē aukštaitē. Anėi atėtrauk kėrti bet kėrčiavėms vėstėik lėikt mobilos. Žemaitiu prė̄gaidės skėras no lietovėšku. Bendrėnės kalbuos rėistėnė prė̄gaidė pas žemaitius atėtink tvėrtapradė, kap latvē ėr danā žemaitē tor laužtėnė prė̄gaidė.

Vēksmažuodē

Žemaitē tor tėktās dvė vēksmažuodė asmenoutė. Vėsė vēksmažuodē tor esamōji, būtōji, būtōji dažnėni (lioub būsėmōji, lioub bėndratė) ėr būsėmōji laikus. Īr nousakas: tėisiuogėnė, lėipamuojė, taramuojė, bėndratės. Vēksmažuodis kaituoms asmenėms. Īr trīs vėinaskaitas ėr daugėskaitas asmenā.

Dalīvē

Žemaitē tor dėdlē labā tortinga dalīviu sistema kāp ė bendrėnė lietoviu kalba. Ta sistema skėrstuoma ī vēkamōjė ė navēkamōjė. Kāp ėr aukštaitē žemaitē tor padalīvius, posdalīvius, rēkamībės dalīvius, gerundėjus.

Dalīviu darība

	ESAMĀSIS LAIKS;		BŪTĀSIS LAIKS;		BŪSĖMĀSIS LAIKS;
Asmenoutės	I-uojė	II-uojė	I-uojė	II-uojė	I-uojė	II-uojė
Vēkamuosės formas	Biegontis, mīlontis (-ontė)	Rašontis, skaitontis (-ontė)	Biegėns, mīliejėns, biegosė, mīliejosė (-os)	Rašėns, skaitėns, rašiosė, matiosė (-ios)	Biegsontis, mīliesontis (-sontė)	Rašīsontis, skaitīsontis (-īsontė)
Trompas formas	biegons (-ous/-ōs), mīlons	rašons, skaitons (-ous/-ōs)	-	-	Biegsons, mīliesons (-ous/-ōs)	Rašīsons, skaitīsons (-ous/-ōs)
Navēkamuosės formas	Biegams, mīlams (-a)	Rašuoms, skaituoms (-a)	Biegts, mīliets (-a)	Rašīts, skaitīts (-a)	Biegsėms, mīliesėms (-a)	Rašīsėms, skaitīsėms (-a)

Rēkamībės dalīviu darība

Rēkamībės dalīvē sodaruomė jongont prėisago -tėn- ėr galūnė. Pavīzdiou: tas šėins īr vežtėns (ton šėina rēkton vežtė).

Posdalīviu darība

Posdalīvē sodaruomė so prė̄sago -dam- ėr galūnė -is. Pavīzdiou: biegdamis, nešdamis... Kėtor jongama galūnė -as, būktās diel aukštaitiu puoveikė.

Posdalīvē nakaituomė lėnksnēs, tėktās kėltėms ėr skaitlēs.

Padalīviu darība

Padalīvē sodaruomė kap ėr dalīvē, tėktās nator galūniu. Miegstama prėjongtė prėišdielius ba, ta, na ėr anūm kombinacėjės (esont, besont, nesont, bamėigtont)...

Straipsnē aple žemaitiū kalbuos gramatėka īr čė.

Rašības pamatu aprašīms ožvės so gramatėniu fuormū pavīzdēs īr čė.

Žemaitėšku žuodiu žuodīnā

Žemaitiu ruokonduo īr daug žuodiu, katrėi īr išskėrtėnē ė dėdlē padailėn mūsa ruoda.

Žemaitiu - lietoviu žuodīns
Lietoviu - žemaitiu žuodīns

Pangrama

Galėmė sakėnē:

• Cha, mona bluogė̄jė vākalē bazaunīdamė sogalvuojė tik kūlīnūs grōžto falšīvē pamačītė ciuocē.

Nūruodas

Aplė žemaitiu kalbuos tarmes, žemaitėška leksėka, rašības pamatus
Tromps žemaitėšks žuodīnielis
Nekatrėi liaudės kalbuos ė literatūras tekstu pavīzdē
Literatūras pavīzdē
Dā literatūras pavīzdē žemaitiu kalbo
Tekstu pavīzdē
Tekstu pavīzdē (Žemaitoka apsakīmā)
Nekatrėi folkluora tekstu pavīzdē
Dā folkluora tekstā
Nekatrėi liaudėis kalbuos pavīzdē (pasakuojėmā, ožrašītė žemaitėškā, ale lietovėškuom raidiem)
Elektruonėnis žornals "Meška" žemaitėškā
Elektruonėnis laikraštis "Samogitia" žemaitėškā
Bėndrėnės žemaitiu kalbuos idiejė Jorgė Ambruozijė Pabriežas raštūs