Senuobės Graikėjė

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
(Nusokta ėš Antėkėnė Graikėjė)

Termėns Senuobės Graikėjė apėm Graikėjės istuorėjės laikuotarpi nu api XII a. pr. Kr. lėg 146 m. pr. Kr., kumet Graikėjė bova ijongta i Ruomas imperėjės sodieti.

Senuobės Graikėjės mens[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Senuobės graiku mena istuorėjuo ėšskėramas trīs epuochas:

  • Archajėnė (senuoji epuocha) − VII-VI o. pr. Kr.
  • Klasikėnė (klestiejėma) − V-IV o. pr. Kr.
  • Helenistėnė (vielīvuoji) − III-I o. pr. Kr.

Šventīklas bova statuomas vagol tamou tėkras taisīkles, katruos tėkslē noruodīdava šventīklas dīdi, anuos daliū santīkios ė kuoluonu skaitliu. Prėklausuomā nū kuoluonas tėpa graiku arhitektūruo vīrava trīs stilē, vadėnamė̄jē architektūrėnē uorderē:

  • Dorienėnis
  • Jonienėnis
  • Korintėnis

Klasikėnės graiku estetėkas idealos ė mena kanuonos nusaka antėkas fėlasuofu (Sokrata, Platuona, Aristuotėlė) soformoloutas svarbiausės gruožė savībės − tvarkingoms, simetriškoms, apibriežtoms, proporcėjės, miers, armuonėjė.

Graiku archajėnės gadīnės tapība neėšlėka. Aple anō gal sprēstė tik ėš maliavuoku, poušosiu VII-VI o. pr. Kr. keramėnes vazas.