Baimės

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Paršuoktė i: navėgacėjė, paėiška

Baimė īr čīstā natūralos jausmos, einous ėš savisaugas instīnkta. Kāp īr aprašīta, ana apsauguo nu nerekalīngas rėzėkas, vuo baimė prarastė artemos žmuones pāded ėšlaikīt rīši so anās, pastovoma. Kumet baimės, pavizdiuo, baimė prarāstė dārba, vērt geriau dėrbtė ėr tuobolėntėis. Nuors betkatra baimė, jeigo ana īr per dedlē stipri, tamp patoluogėnė (nesvēka) ėr vėituo tuo, ka padietom geriau adaptoutėis aplinkuo, prāded tām trukdīte.

Patoluogėnės baimės īr dedlē īvairės. Psikiatrėjs vaduovūs aprašīta daugiau kāp 300 baimiu rušiū. Anuos gal būtė ėr susėjoses, ėr nesosėjosės su savėsāugas instīnkto. Pavizdiou, baimė sosėrgte viežio, vadėnama kancerofuobėja, īr perdieta kuožnām būdīnga baimė. Nuors grafofuobėja, rāšėma baimė, kumet žmuogos bėja paīmti ī ronkas rāšėm priemuon, daugeliou īr nesuprontuoma.

Dažniausē sutīnkamas baimės īr tanatofuobėja (baimė nomėrtė), nozofuobėja (nesvēka baimė sosėrgtė neišgīduoma lega), niktfuobėja (tomsuos baimė), agorafuobėja (erdvies, atvėrū vėitu baimė), klaustrofuobėja (onkštū, oždarū vėitu baimė), mizofuobėja (nesvēka baimė nusitēpte arba užsikriėste mėkruobās).

Tonkės īr vadėnamas socialėnės fuobėjas, kumet žmuogos bėja rokoutėis audėtuorėjē, laikīte egzāmenos a net būtė vėišuos vėituos, valgītė kitėms veizontėis.

Nuorōnt padietė baimiu konkėnamām žmuogou, svarbiausē īr išsiaiškīntė, a baimė īr normali, a patoluogėja i kāp ana žmuogou išsivīste. Jēgo īr puožīmiū, ka baimė atsirāda nū biocheminiu pakėtėmu smagenīs, vēksmengiauses īr medikamėntinis gīdīms. Jēgo baimės pagrīnds īr gėlomėnē pasamonėnē procesā, tūmet taikuoma psikoterāpėja. Praktėkuo stēbama, ka tonkiausē pāded abėjū metuodu kombinācėja.