Emuocėjė

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Paršuoktė i: navėgacėjė, paėiška

Emuocėjė (luot. e(x) – ėš, nu + motio – jodiejėms, vēksmos, gestos) – stėprė, būktās ne sāmuonėngā, ale autuomatėškā, nervu sėstemas sokelama dūšės būsena, sava roužto itakuojantė teigiamas aba neigiamas fiziuoluogėnes reakcėjes. Emuocėjės ė jausmā laikuomė skėrtėngās dalīkās. Emuocėjes tīrėnie psėchuoluogėjė, neuruomuokslā.

Fizėnės reakcėjės[taisītė]

Tonkiausē so tam tėkruom emuocėjuom sėijamas tuos fėziuoluogėnės reakcėjės:

  • Striuoks jautams kāp sotonkiejės šėrdėis mošėms, padėdiėjės moskolū isėtėmpėms.
  • Zlastė fėziuoluogėškā sokel panašės reakcėjės kāp striuoks.
  • Smūtnoms paprastā jautams kāp gerklies, akiū isėtempėms ė ronku, kuoju atpalaidavėms.
  • Sarmata gal pasėreikštė šėlėma vėršotėnie krūtėnės dali ė marmūzie.
  • Truoškėms, aistra pasėreišk gerklies sausomo, sonkio kviepavėmu, padėdiejusio šėrdėis rėtmo.