Pereiti prie turinio

Huans Sianfanis

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Huans Sianfanis

Pseudonėms {{{pseudonėms}}}
Gėmė 1899 m. lapkristė 13 d.
Gėmėma vėita Fusuis, Guangsi,kėnu
Pasėmėrė 1982 m. sausė 18 d.
Smertėis vėita Guilins, Guangsi,kėnu


Huans Sianfanis (tradėcėnė kėnu kalba:黄现璠; sopaparstėnta kėnu kalba:黃現璠; pinyin transkrėpcėjė: Huáng Xiànfán; džuangu kalba: Vangz Yenfanh, 1899 m. lapkristė 13 d. - 1982 m. sausė 18 d.) bova kėnu istuorėks, etnoluogs ė antropuoluogs.[1].

Gėmė Qusis dvarė, Qujiu valstioj, netuol nu Fusuis, džuangu šeimīnuo (Džuang katra gīven Kėnu, daugoms Guansi ė rokounas džuangu kalbuos). Nomėi ėgėjėns pradėnė muoksla žiniū ė pramuokis kėnu kalbuos, 1922 m. Huans Sianfanis bėngė Fusuis vėdorėnė muokīkla, 1922 m. ėstuojė i Guansi gėmnazėjė, katro bėngė 1926 m. 1926-1932 m.Pekins shisfanis onėversėtetė studėjava istuorėjė ė fėloluogėjės fakoltetė. 1932 m. sėkmingā ano bėngės, tuoliau muokies Pekins shisfanis onėversėtetės istuorėjės akademijoje, katro bėngė 1935 m.

1935 m. atsėžvelgdams tėvū nuora, istuojė i Tokėjės onėversėtetė studėjava istuorėjė, katro bėngė 1937 m.

Vuo nu 1938 m. pradiejė diestītė tuo onėversėtetės istuorėjes fakultetė. 1938-1940 m. ė 1943-1953 m. diestė Guansi onėversėtetė, nu 1940 m. onėversėtetės profesuorios, vuo 1949-1950 m. bova kėnu kalbas katedras vedies, vuo 1950-1953 m. bova kningīnės rektuorios.

1953-1982 m. diestė Guansi shisfanis akademijoje, vuo 1953-1958 m. bova kningīnės rektuorios, mėr 1982 m. sausė 18 d. Kaunė. Guilins

  • „ Kėnėjės istuorėje (1932-1934 m.)“
  • „ Džuangu istuorėje (1957 m. ė 1988 m.)“
Vikitėka: Huans Sianfanis – Abruozdielē ė kėtė dāktā, katrėi prigol prī straipsnė.