Sanskrita kalba

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Paršuoktė i: navėgacėjė, paėiška

Sanskrita kalba (savėvardis संस्कृत, saṁskṛta – 'dirbtinis, apdėrbts, sotvarkīts, poikos') - klasėkėnė Indėjės kalba, priskėrama indėeuruopėitiu kalbū šeimā. Bova ė dažnā tebie nauduojama kāp lėtorgėnė indoėzma, bodėzma ė džainėzma kalba.

Tradėcėškā ėšskėramė do sanskrita kalbas raiduos etapā: Vedu sanskrits ė klasėkėnis sanskrits. Nuors vīkst dėskosėjės, a klasikinis sanskrits tėkrā gėmė Vedū kalbas pagrėndo.

Sanskrita reikšme Indėjės koltūruo gal palīgėntė so luotīnū kalba krėkštiuonėškuo Euruopuo. Nuors abėdvė kalbas laikuomas mėrusiuom, bet vierėnēs, muokslėnēs tekstās bei gruožėnė literatūra ėšsėlaikė ligė pat šiū dėinū.

Kėlėms ė istuorėjė[taisītė]

Sanskrita kalba prėklausa indėeuropėitiu kalbū šeimas indėarėju šakā. Mėslėjama, ka indėeuruopėitē i Indėjė atsėkraustė 1500-500 m. pr. Kr. periuodo, karto atsėnešdamė ė besėskvarmoujontė žuodėnė Vedu tradėcėje. Anuos ožrašītas Vedu kalbuo tėktās II o. pr. Kr.

Klasikėnė sanskrita kalba gėmė maždaug V o. pr. Kr. Tou meto gīvenes gramatiks Paninis suformolava ė aprašė Sanskrita kalbas gramatik supaprastindams ė išvalīdams nu kai koriū archajėškū fuormū. Dėl anuo reikšmės klasikinė Sanskrita kalba kartās dar vadėnama Paninė sanskrito.

Sanskrita kalba ė tarptautėnė komunikacėjė[taisītė]

Nemažā sanskrita kalbas žuodiū bova perimtė kai koriū Euruopas ruodū a netgi īr patapė tarptautėnēs: avatars, arėjas, ašarams, bagvans, čakra, guru, mantra, svastika, juoga.

Sanskrita ė žemaitiu kalbas[taisītė]

Kadongė tėik sanskrita, tėik žemaitiu ė lietoviu kalbas īr baisē archajėškas, īr daug panašiū ė gėmėnėngu žuodiu, katrėi tor vėinuoda aba panašė reikšmė:

lietovėškā: Dievas davė dantis, Dievas duos duonos.

žemaitėškā: Dievs dav dūntis, Dievs dous dounas.

sanskritėškā: Devas adat datas, Devas dasyati dhanas.