Čerā

Čerā, bortā, apžavā īr magėškė veiksmā, katrās miegėnama paveiktė žmuonis, gomtuos reiškėnius, atspietė atėitė. Mėslėjama, ka čerū pagelba galėma nulemtė kuovės, žīgė, medžiuoklės siekme, ėšgīdītė ligas, rastė meile, padėrbtė kam nuors bluogi.

Čerā baltu žemėsė bova nuognē tonkē nauduojamė nu senuobės, īpatingā vainuos čerā. Anās tonkiausē liuob ožsė̄mtė prasti žmuonis, ale īpatėngās jiegas tam toriejė vaidėlas, raganas, žīniounės.