Pereiti prie turinio

Šešks

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Do šeško

Šešks da šeškos, šeška (luotīnėškā: Mustela putorius, onglėškā: European Polecat, vuokīškā: Iltisse) īr smolkos jiedros žvieralis, katros prėgol kiaunėniu gīviu šeimā. Anėi gīven Euruopas medies.

Šeška kūns īr 30–45 cm ėlgoma, oudega – 10–15 cm. Gīvolioks īr 1–1,5 kg sonkoma. Anuo kālis poros ė švelnos, tomsē rods aba jouds, so švėisiuom drūžiem. Pašėkėnie tor smėrdontė liauka.

Balondė–gegožė mienėsees ved 3–6 jaunėklios.

Šešks gīven medies, pamedies, opiu ėr ežerū pakronties, kēsīnūs. Šniokštėnie prī suodu, prīmėistiu truobu, skladoku. Gīven patėis ėškastuo londuo, aba kėrnīsė, griaumenīsė, šakalīnūs.

Lietovuo ons īr tonkos, randams vėsuo šali.

Šešks tonkiausē jied žiorkės, peliuokos ė kėtos menkos graužėkos, paukštios, varlės, ruoplios. Anėi prėdar ėr ėškadas - ėšskerd vėštas (ė da daugiau nego sojied).